Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvos investicijų fondų turtas ir dalyvių skaičius šiemet sumenko

Lietuvoje registruotų kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) turtas birželio pabaigoje buvo 185,01 mln. eurų – 2,3 proc. mažiau nei 2016-ųjų pabaigoje, kai jis siekė 189,46 mln. eurų.
Piniginė
Piniginė / Vida Press nuotr.

KIS dalyvių skaičius pirmąjį pusmetį sumažėjo 3,3 proc. ir birželio pabaigoje buvo 7,17 tūkstančio. Tai lėmė dalyvių mažėjimas bendrovės „INVL Asset Management“ valdomuose fonduose, teigiama Lietuvos banko parengtoje apžvalgoje.

Anot LB analitikų, fondų turtą pernai mažino tai, kad investicinių vienetų išpirkta gerokai daugiau (34,53 mln. eurų) nei išplatinta (26,54 mln. eurų). Tuo metu sėkminga investicinė veikla fondų valdomą turtą didino 3,55 mln. eurų.

Vidutiniškai KIS vienetų vertė per pusmetį išaugo 4,8 procento. Akcijų KIS vienetų vertė padidėjo 7 proc., skolos vertybinių popierių KIS – 3,9 proc., mišraus investavimo KIS – sumenko 4,2 procento.

Per šešis mėnesius didėjo 8 KIS vienetų vertė (nuo 0,4 iki 16,1 proc.), o 4 fondų vertė mažėjo (nuo 3,4 iki 13,1 proc.). Daugiausia per pusmetį padidėjo „Dovre Baltic Sea“ fondo vieneto vertė - 16,1 procento.

Didžiausi pagal KIS valdomą turtą birželio pabaigoje buvo nekilnojamojo turto fondai - jų bendras turtas siekė 64,01 mln. eurų ir sudarė 34,6 proc. viso KIS turto. Į nekilnojamojo turto fondus buvo investavę 102 investuotojai (vos 1,4 proc. visų KIS dalyvių), vidutinis vieno nekilnojamojo turto fondo dydis buvo 32 mln. eurų.

Akcijų fondų bendras turtas pusmečio pabaigoje buvo 49,5 mln. eurų ir sudarė 26,8 proc. viso KIS turto. Į šiuos fondus buvo investavę 5,9 tūkst. investuotojų (82,4 proc. visų KIS dalyvių), o vidutinis vieno fondo dydis buvo 5,5 mln. eurų.

Skolos vertybinių popierių KIS turtas birželio pabaigoje siekė 39,67 mln. eurų (21,4 proc. viso KIS turto), į juos buvo investavę 1011 investuotojų (14,1 proc. visų KIS dalyvių). Mišrių KIS turtas buvo 8,48 mln. eurų (4,6 proc.), jie turėjo 136 investuotojus (1,9 proc.). Pusmečio pabaigoje Lietuvoje taip pat veikė vienas privataus kapitalo KIS, valdęs 23,36 mln. eurų turto (12,6 proc.) ir turėjęs 14 investuotojų (0,2 proc.).

Lietuvos banko duomenimis, vienam akcijų fondo dalyviui vidutiniškai teko po 8,4 tūkst. eurų, skolos vertybinių popierių fondų dalyviui – 39,2 tūkst. eurų investicijų.

Didžiausią KIS turto dalis birželio pabaigoje priklausė „Lords LB Asset Management“ valdomiems nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondams - 87,36 mln. eurų, arba 47,2 proc. visos KIS rinkos. „INVL Asset Management“ teko antroji vieta (65,16 mln. eurų turto, 35,2 proc. rinkos), trečioje pozicijoje buvo „Dovre Forvalting“ (18,43 mln. eurų turto, 10 proc. rinkos).

Per pusmetį daugiausia padidėjo „Dovre Forvalting“ ir „Novus Asset Management“ valdomas turtas – atitinkamai 2,88 mln. ir 0,37 mln. eurų.

Birželio pabaigoje daugiausia dalyvių savo valdomuose fonduose turėjo „INVL Asset Management“ – į jos valdomus fondus buvo investavę 6 tūkst. dalyvių (84,1 proc. visų KIS dalyvių). Antroje vietoje buvo „Dovre Forvalting“ - 546 dalyviai (7,6 proc.), trečioje – „Orion Asset Management“, kurį buvo pasirinkę 324 dalyviai (4,5 proc.). Daugiau kaip po 1 tūkst. dalyvių metų pabaigoje turėjo tik 2 investicijų fondai.

Didžiausias pagal turtą birželio pabaigoje buvo „Lords LB Baltic Fund III“ fondas (60,96 mln. eurų), antras – „INVL Besivystančios Europos obligacijų subfondas“ (30,55 mln. eurų), trečias – „Lords LB Private Equity Fund I“ (23,36 mln. eurų). Didžiausi pagal dalyvių skaičių buvo „INVL Besivystančios Europos be Rusijos TOP20 subfondas“ (3,3 tūkst. investuotojų), „INVL Rusijos TOP 20 subfondas“ (1 tūkst. investuotojų), „INVL Besivystančios Europos obligacijų subfondas“ (827 dalyvių).

Per pusmetį 10 KIS turtas padidėjo, o 8 – sumažėjo. Labiausiai padidėjo „INVL besivystančios Europos obligacijų subfondas“ turtas – nuo 27,15 mln. iki 30,55 mln. eurų, o daugiau kaip po 1 mln. eurų padidėjo 5 fondų turtas.

Birželio pabaigoje didžiausią KIS investicijų dalį (42,2 proc.) sudarė investicijos į įmonių skolos vertybinius popierius, kurių vertė siekė 78,03 mln. eurų. LB teigimu, didžiausią dalį šių investicijų sudaro nekilnojamojo turto fondų investicijos į įmones, valdančias ar plėtojančias nekilnojamojo turto objektus.

Antra pagal populiarumą investicija buvo akcijos, jų vertė siekė 64,87 mln. eurų (35,1 proc. viso KIS turto). Birželio pabaigoje grynaisiais pinigais buvo laikoma 13 proc. KIS turto - 23,96 mln. eurų, nes vienas fondas pardavė savo investicijas ir ruošiasi lėšas išmokėti dalyviams.

Didžioji dalis KIS turto birželio pabaigoje buvo investuota eurais – 117,17 mln. eurų, arba 63,3 proc. visų investicijų. KIS investicijos JAV doleriais sudarė 31,2 proc. KIS turto (57,72 mln. eurų), kita lėšų dalis buvo investuota Rumunijos lėjomis (1,3 proc.), Norvegijos kronomis (1,1 proc.), Lenkijos zlotais (1,1 proc.) ir kitomis valiutomis (2 proc.).

Didžiausia KIS valdomo turto dalis investuota Lietuvoje -107,09 mln. eurų, arba 57,9 proc. viso turto. Po jos pagal investicijų dydį yra Švedija (6,9 proc.), Turkija (4,4 proc.) ir Lenkija (3,8 proc.).

KIS investicijų Lietuvoje didžiausią dalį sudarė įmonių skolos vertybiniai popieriai (51,5 proc.), akcijos ir pinigai (po 22 proc.). KIS Švedijoje daugiausia investuoja į šiose šalyse įsteigtų įmonių akcijas, o Turkijoje – į įmonių skolos vertybinius popierius ir VVP.

Be to, Lietuvoje registruoti KIS yra investavę Jungtinėje Karalystėje, JAV, Liuksemburge ir kitose šalyse.

Lietuvoje viešai platinamų užsienio KIS vienetų vertė birželio pabaigoje siekė 411,07 mln. eurų, o dalyvių skaičius buvo 51,4 tūkst. – atitinkamai 4,6 proc. ir 5 proc. daugiau nei 2016 metų pabaigoje. Anot Lietuvos banko, pagrindinė užsienio KIS turto didėjimo priežastis buvo 20,16 mln. eurų didesnė išplatintų nei išpirktų vienetų vertė.

„Investicijos į šalyje platinamus užsienio fondus didėja trečius metus iš eilės, pagrindinė to priežastis – didesnis fondų pasirinkimas, įvairesnės investavimo strategijos ir mažesni valdymo mokesčiai“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Šilgalis.

Vidutiniškai vienas dalyvis į Lietuvoje viešai platinamus užsienio KIS buvo investavęs beveik 8 tūkst. eurų.

Pagal išplatintų užsienio KIS vienetų vertę pusmečio pabaigoje rinkoje dominavo SEB bankas ir „Swedbank“ – atitinkamai 228,86 mln. eurų ir 116,9 mln. eurų. SEB banko platinamuose užsienio fonduose lėšas kaupė 22,3 tūkst., „Nordea Bank“ Lietuvos skyriuje – 15 tūkst., „Swedbank“ – 11,8 tūkst. investuotojų.

Lietuvoje gruodžio pabaigoje veikė 7 valdymo įmonės, kurios buvo įsteigusios 13 KIS – 12 investicijų fondų ir vieną kintamojo kapitalo bendrovę. Lietuvoje taip pat buvo viešai platinami 49 užsienyje registruoti KIS, turintys 315 subfondų

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius