Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos jaunimas nesismulkina: svajoja apie algas, kurias gauna vienetai

Keliaujantys studentai
Baltictours.lt archyvo nuotr. / Keliaujantys studentai
Šaltinis: 15min
7
A A

Daugiau negu trečdalis jaunuolių Lietuvoje po penkerių metų tikisi didesnio nei tūkstančio eurų mėnesinio atlyginimo, o kas ketvirtas iš jų įsitikinęs, kad gaus 2000 Eur ir daugiau, rodo tyrimas. Nors vidutinio lietuviško atlyginimo į rankas negauna daugiau nei 60 proc. dirbančio jaunimo.

Gauna mažiau nei verti?

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2016 m. ketvirtį vidutinė į rankas gaunama alga šalyje siekė apie 600 Eur. Vis dėlto, kaip rodo SEB banko užsakymu žiniasklaidos planavimo agentūros „Mindshare“ atliktas tyrimas šių metų rugpjūčio pradžioje, vidutinė alga daugeliui dirbančio jaunimo tebėra nepasiekiama svajonė.

Suprasti akimirksniu

  • Dažniausia jaunimo gaunama alga – nuo 301 iki 500 Eur
  • Didesnės algos sako esą verti dirbantys, o ne tik studijuojantys jaunuoliai
  • Kas trečias jaunuolis po penkerių metų darbo tikisi gauti 1000 Eur į rankas
  • Didesnius nei 1000 Eur atlyginimus šalyje daugiausiai gauna IT sektoriaus darbuotojai ir vadovai

Tyrime, kurio metu apklausta 500 jaunuolių, paaiškėjo, kad didžioji dalis, 41 proc., jaunuolių į rankas gauna nuo 301 iki 500 Eur per mėnesį. Be to, 25 proc. nurodė atskaičiavus visus mokesčius negaunantys net 300 Eur.

Tiesa, beveik toks pats skaičius, 23 proc. yra ir gaunančiųjų 501 – 800 Eur per mėnesį.

Didesne nei 800 Eur alga gali pasigirti tik kas dešimtas ne vyresnis kaip 25 metų lietuvis.

Tačiau gaunamų algų realybė smarkiai kontrastuoja su jaunimo nuomone, kokios algos jie iš tiesų verti.

Net 69 proc. dirbančių jaunuolių įsitikinę, kad jų atlyginimas turėtų būti didesnis nei 500 Eur.

Pastebėta, kad paklausti, kokio atlyginimo, jie verti atsižvelgiant į žinias bei patirtį, didesnę sumą nurodo dirbantis jaunimas.

Pavyzdžiui, didesnę nei 500 Eur sumą pasirinko 68 proc. studijuojančių ir dirbančių ir 85 proc. dirbančių ir nestudijuojančių žmonių. Savo ruožtu nedirbantys jauni žmonės save vertina kukliau – mažiau negu pusė (42 proc.) studijuojančių, bet dar nedirbančių respondentų nurodė, kad jie verti didesnio negu 500 eurų atlyginimo.

„Jau turimą darbo patirtį kaip privalumą, o neretai net ir kaip reikalavimą, nurodo darbdaviai, ieškodami darbuotojų. Dirbantis ar darbo ieškantis jaunimas taip pat palaiko nuomonę, kad vien tik studijų metu įgytų žinių gali būti negana, įgyta darbo patirtis prideda vertės. Galbūt todėl dar tebestudijuojantys žmonės stengiasi susirasti darbą. Kaip rodo mūsų atliktas tyrimas, didesnė pusė (57 proc.) studentų jau ir dirba“, – tyrimo rezultatus komentavo SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Julita Varanauskienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Julita Varanauskienė

Besitikinčių 2000 eurų algos netrūksta

Jaunimas gana optimistiškai vertina ir savo galimybes gauti didesnę algą ateityje. Kas trečias 18 – 25 metų jaunuolis pareiškė, jog po penkerių metų tikisi, kad jo alga į rankas viršys 1000 Eur, iš jų kas ketvirtas respondentas (8 proc.) įsitikinęs, jog gaus 2000 eurų arba daugiau.

Tiesa, lietuvišką vidurkį viršijančių atlyginimų po penkerių metų labiau tikisi vyrai (46 proc.), Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos gyventojai (44 proc.), arba tie jaunuoliai, kurie jau dirba (40 proc.)

Tuo tarpu didesnio negu 1000 eurų darbo užmokesčio tikisi tik kas ketvirta (23 proc.) moteris, 27 proc. mažesnių miestų gyventojai ir kas penktas iš tų, kas darbo neturi (21 proc.).

Didžiausių lūkesčių dėl darbo užmokesčio šuolio po penkerių metų turi tie, kas jau uždirba vidutinį ir didesnį darbo užmokestį. Tarp gaunančiųjų 501 – 800 eurų, du iš trijų (70 proc.) respondentų po penkerių metų tikisi uždirbti maždaug du ar daugiau kartų didesnį darbo užmokestį (daugiau negu 1000 Eur).

„Tie, kurie jau turi darbo patirties ir yra darbdavio vertinami (jiems mokamas vidutinis ir didesnis darbo užmokestis), ir patys aukštai vertina savo šį privalumą – jie tikisi darbo užmokestį sparčiai didėsiant. Taigi jaunų, produktyvių darbuotojų išlaikymas darbdaviams gali tapti labai rimtu iššūkiu per artimiausius penkerius metus“, – sako J.Varanauskienė.

Norai prasilenkia su tikrove

Vis dėlto, nemažos jaunimo dalies lūkesčiai dėl tūkstančius eurų viršijančių atlyginimų prasilenkia su niūresne atlyginimų realybe. Antrąjį šių metų ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, vidutiniškai 1102,8 eurų į rankas gavo finansinės ir draudimo veiklos sektoriaus darbuotojai, kiek daugiau nei tūkstantį – informacijos ir ryšių bendrovių darbuotojai.

Mažiausi atlyginimai antrąjį šių metų ketvirtį buvo mokami apgyvendinimo ir maitinimo įstaigose bei už meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklą – atitinkamai 425,5 ir 482,8 eurų per mėnesį į rankas.

Panašius skaičius pateikia ir portalas manoalga.lt, kurio duomenimis rugsėjo pabaigoje didžiausi atlyginimai buvo informacinių technologijų bendrovėse (apie 1028 Eur per mėnesį). Vidutiniškai 1156 eurais per mėnesį į rankas gali džiaugtis aukščiausio lygio vadovai.

Mažiausiai, apie 585 eurus į rankas per mėnesį, šio portalo duomenimis gauna apsaugos darbuotojai, administratoriai bei menine ir kultūrine veikla užsiimantys asmenys.

Darbo skelbimus talpinančio portalo cvonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė taip pat patikino, jog nors ir yra gerai, kad jaunimas turi tokius atlyginimų lūkesčius, tačiau jie turėtų būti argumentuoti.

„Tai yra lūkesčiai turi būti pasverti su asmeninėmis ir rinkos galimybėmis“, – paaiškino R.Karavaitienė, pažymėjusi, kad vien tik nuo pradirbto darbo stažo atlyginimas nepriklauso, o itin didelis algų šuolis per penkerius metus taip pat neįvyksta.

„Ar kils ir kiek daug kils atlyginimas, priklausys, ar per penkerius metus bus įgyta konkurencingumui didinti reikalingų kompetencijų, įgūdžių, žinių, kaip patobulės darbuotojas ir panašiai. Taip pat atlyginimo augimas priklauso ir nuo asmeninių savybių, srities, kurioje dirbama, įmonės dydžio ir atlyginimų politikos, motyvacinės sistemos, užimamų pareigų lygio, miesto ir panašiai“, – teigė cvonline.lt marketingo vadovė, pridūrusi, jog didžiausius atlyginimus uždirba apie 35 metų amžiaus darbuotojai.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką