Dabar populiaru
Publikuota: 2018 liepos 13d. 05:46 , Atnaujinta: 2018 liepos 23d. 11:01

„Veolios“ mūšyje su Lietuva – galinčių liudyti prieš valstybę paieška

„Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai Malika Ghendouri apie ieškinį prieš Lietuvą pranešė 2016 m. sausį
15min nuotr. / „Veolia“ viceprezidentė Vidurio ir Rytų Europai Malika Ghendouri apie ieškinį prieš Lietuvą pranešė 2016 m. sausį

Nors „Veolia“ 100 mln. JAV dolerių ieškinį prieš Lietuvą pateikė daugiau nei prieš dvejus metus – 2016-ųjų vasarį – byla dar tik įpusėjo. Aiškėja, kad byloje apklausti ne tik buvę Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovai – ieškoma kitų ekspertų Lietuvoje, kurie nušviestų, ar sprendimai buvo politiškai motyvuoti ir nukreipti prieš įmonę. Pagrindinis bylos posėdis jau suplanuotas – jis vyks 2020-ųjų sausio mėnesį.

Su byla nesusiję teisininkai neturi net teorinės galimybės įvertinti, kokius šansus turi Lietuva – visa bylos informacija yra konfidenciali, išskyrus tai, kokios procedūros vyksta. Pačios šalys tokios informacijos taip pat nekomentuoja.

Šiuo metu byla įpusėjo, tai leidžia suprasti vykstantys procesai.

„Pastaruoju metu įvyko standartinė arbitražo procedūra – dokumentų išreikalavimo (angl. document production) procedūra. Arbitražo tribunolas patenkino daug abiejų šalių prašymų pateikti dokumentus, šalys surinko ir apsikeitė dideliais kiekiais dokumentų.

Pagal bylos proceso grafiką, 2018–2019 m. ieškovai ir Lietuvos Respublika turėtų dar kelis kartus apsikeisti rašytiniais procesiniais dokumentais ir įrodymais. Pagrindinis posėdis byloje suplanuotas 2020 m. sausio mėn.“, – informavo energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.

„Veolia“ Vašingtono tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centro arbitražo tribunolui (ICSID) 2016 m. pradžioje ieškinį pateikė teigdama, kad jos atliktos investicijos nukentėjo dėl Lietuvos politikų ir reguliavimo institucijų elgesio. Grupė arbitraže reikalauja 120 mln. eurų žalos atlyginimo. O Lietuva pateikė priešieškinį didesnei nei 130 mln. eurų sumai.

15min jau rašė, kad „Veolia“ nuosavo kapitalo Lietuvoje neprarado nė cento – priešingai, čia atsinešusi vos 14 mln. eurų, dividendais išgrynino 121 mln. eurų. Tad nuostolis, kurį ji bando išsireikalauti – nebent per mažas pelnas.

„Veolia“ advokatai ieško galinčių paliudyti prieš Lietuvą

15min anksčiau paviešino, kad arbitraže „Veolia“ itin naudingus parodymus išsakė buvusi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė. D.Korsakaitė prezidentūrą kaltino siekiais nesąžiningai manipuliuoti šildymo tarifais ir spaudimu „Vilniaus energijai“.

Tačiau naudingų liudytojų, panašu, ieškoma iki šiol. 15min žiniomis, „Veolia“ atstovaujantys advokatai Lietuvoje dairosi ekspertų, galinčių paliudyti, kad šalies vyriausybių sprendimai buvo politiškai motyvuoti ir nukreipti prieš šią įmonę.

Papildyta 2018 m. liepos 23 d., 11 val.: Prancūzijos kompanijos „Veolia“ atsiuntė komentarą: „Bet kurioje teisės sistemoje liudininkų parodymai yra legalus ir būtinas įrankis ieškant tiesos. Priešingų teiginių skleidimas iškraipo tikrovę, gali įbauginti liudytojus ir pakenkti teisingumui“.

„Neseniai susisiekė per „LinkedIn“ advokatas, kuris sakosi kartu su kolegomis atstovaujantis french utilities company in an international arbitration (angl., Prancūzijos komunalinių paslaugų bendroveu tarptautiniame arbitraže – 15min) prieš Lietuvą, ir kad vienas iš punktų, claims (angl., kaltinimų) byloje yra, kad Lietuvos Vyriausybė priėmė politiškai motyvuotus sprendimus prieš klientą, ir kad jie ieško eksperto liudytojo, kuris gerai išmano Lietuvos politiką per pastaruosius keliolika metų“, – informavo vienas energetikos ekspertas, panoręs likti neįvardytu.

Jis aiškina, kad su juo susisiekę advokatai siūlė pabendrauti gyvai, kad įvertintų, „ar aš jiems tikčiau“.

„Nepasijutau ekspertu šioje srityje“, – 15min pašnekovas patvirtino, kad pasiūlymo atsisakė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./„Vilniaus energija“ perduota Vilniaus šilumos tinklams
Luko Balandžio / 15min nuotr./„Vilniaus energija“ perduota Vilniaus šilumos tinklams

Jis tikina nežinantis, su kuo dar advokatai galėjo bendrauti – mano, kad ieškoma kontaktų socialiniame tinkle „LinkedIn“.

„Nesidomėjau, bet nenustebčiau, jei ekspertiniams liudytojams yra mokama už jų vargą mažų mažiausiai patirtas išlaidas, o gal ir už valandas, praleistas ekspertinant“, – sakė viešai žinomas asmuo.

Į ginčą įsitraukusios ir teisinių paslaugų kompanijos Lietuvoje – tarp jų „Glimstedt“, patvirtino advokatų kontoros partnerė Solveiga Palevičienė.

„Iš tiesų, mielai pakomentuočiau, bet dėl galimo interesų konflikto, manau, man būtų nekorektiška ką nors byloje komentuoti. Pati asmeniškai šiame ginče nedalyvauju, bet kai kurie mūsų kontoros teisininkai yra su tuo ginču susiję“, – paprašyta pakomentuoti bylos eigą teigė S.Palevičienė.

S.Palevičienė yra buvusi prezidentės patarėja teisės klausimais, be to, ji yra Vašingtono ICSID rekomenduojama taikintoja.

Oficialiai „Veoliai“ byloje atstovauja Vašingtone įsikūrusi teisininkų kontora „Sidley Austin“ bei Stanimiras A.Alexandrovas, o Lietuvai – Prancūzijos „Shearman & Sterling“ bei Lietuvoje veikianti „TGS Baltic“.

123rf.com nuotr./Šildymas
123rf.com nuotr./Šildymas

Advokatė: valstybės paprastai laimi dažniau, bet tai tik statistika

Advokatų profesinės bendrijos „Confidence Law Office“ advokatė dr. Eglė Zemlytė 15min paaiškino arbitražo procedūras.

„Neįmanoma vertinti abiejų šalių galimybių, jei nematai dokumentų. Yra bendra statistika, kad valstybės paprastai dažniau laimi negu investuotojai, bet čia yra tik po fakto aktuali statistika, o kiekvienu bylos atveju – sunku pasakyti“, – patikina E.Zemlytė.

Ji vertina, kad byla jau yra daugmaž įpusėjusi.

„Pagal šios institucijos Vašingtono institucijos taisykles, paprastai yra rašytinė stadija ir tuomet – žodinė stadija. Rašytinė stadija susideda iš ieškinio ir atsiliepimo į jį, po to ieškovas parengia dar vieną dokumentą, atitinkamai atsakovas atsiliepia. Tai būtų tarsi ieškinys – atsiliepimas, tuomet papildytas ieškinys – papildytas atsiliepimas. Jau po to būna žodinė stadija – pagrindinis posėdis“, – aiškina E.Zemlytė.

Anot jos, dabar vykstanti stadija – dokumentų išreikalavimo – yra tarp tarp dviejų rašytinių stadijų.

„Dokumentų išreikalavimas yra toks procesas, kada renkami įrodymai – viena šalis gali prašyti arbitražo teismo, kad jis įpareigotų kitą šalį pateikti įrodymus. Kitaip tariant – tuos įrodymus, kuriais ji nedisponuoja. Ji prašo arbitražo teismo, kad štai – man reikia tokių dokumentų ir įpareigokite kitą šalį pateikti“, – dėsto E.Zemlytė.

Ir tik po to seks antroji rašytinė stadija.

„Tokia yra klasikinė procedūra, bylos pagal ją ir vyksta. Šiuo atveju arbitražas nepadalino proceso į dar dvi stambias bylas – atskirai nesprendžia, ar turi jurisdikciją nagrinėti šį ginčą. Spėčiau, kad dėl jurisdikcijos klausimo jie vienu metu išspręs“, – vertina E.Zemlytė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Eurai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Eurai

Ji vertina, kad įprastai arbitražo procedūra trunka 2–3 metus. Tačiau, jei tik 2020-ųjų sausį numatytas pagrindinis posėdis, šiuo atveju byla truks apie 4,5 metų.

„Pagal Vašingtono institucijos taisykles, ji sprendimą turi priimti per 120 dienų po posėdžio, dar 60-iai dienų terminą ji gali pratęsti. Tad pusė metų bus sprendimo surašymui“, – aiškina E.Zemlytė.

Ji pastebi, kad arbitražas yra konfidencialus pačių ginčo pusių prašymu.

Nepavyko prisiteisti iš Egipto – padavė ieškinį prieš Italiją

Investuotojai „Veolia“ problemų kyla ne tik Lietuvoje.

Vašingtono ICSID tribunolas atmetė 140 milijonų eurų „Veolia“ ieškinį prieš Egiptą – ginčas kilo dėl atliekų tvarkymo projektų.

Tuo pat metu „Veolia“ pateikė naują ieškinį – birželio 20 d. registruotas ieškinys prieš Italiją dėl atsinaujinančios energetikos gamybos verslo, nurodoma ICSID svetainėje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką