Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos pasirengimo eurui indeksas: įmonės jau pradeda ruoštis, gyventojai euro įvedimu domisi mažiau

Euras
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Euras
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Iki planuojamo euro įvedimo likus mažiau nei 7 mėnesiams, daugiau nei pusė šalies įmonių jau pradėjo pasirengimą perėjimui prie naujosios valiutos. Tuo tarpu šalies gyventojai mažiau domisi euru ir jam ruošiasi pasyviau.

Tokias tendencijas atskleidžia „Swedbank“ ir TNS LT apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo eurui indeksas (PEI), apibendrinantis šalies gyventojų bei įmonių požiūrį į euro įvedimą Lietuvoje. Indeksas apima klausimus apie požiūrį į euro įvedimą, turimos informacijos apie euro įvedimo kiekį bei planuojamus ar atliekamus pasirengimo eurui veiksmus. Lietuvos įmonių pasirengimo eurui indeksas yra 46 iš 100 galimų balų, gyventojų indeksas siekia 30 balų.

Geriausiai perėjimui prie euro šiuo metu yra pasirengę 25-35 metų amžiaus gyventojai, taip pat didžiųjų miestų gyventojai ir dažniau atsiskaitantys negrynaisiais pinigais, taip pat didmiesčių įmonės bei įmonės su savo tiekėjais atsiskaitančios elektroniniu būdu.

Geriausiai perėjimui prie euro šiuo metu yra pasirengę 25-35 metų amžiaus gyventojai, taip pat didžiųjų miestų gyventojai ir dažniau atsiskaitantys negrynaisiais pinigais.

Įmonės planuoja svarbiausius veiksmus

Anot tyrimo rezultatų, dauguma Lietuvos įmonių jau yra pradėjusios ruoštis euro įvedimui. 80 proc. apklaustų įmonių teigia planuojančios pasiruošimo eurui procesą ir konkrečius veiksmus pradėsiančios įgyvendinti artimiausiu metu.

Daugiausia apklaustų įmonių atstovų (48 proc.) planuoja atlikti pakeitimus buhalterinės apskaitos programoje, 42 proc. įmonių ruošiasi kainų perskaičiavimui iš litų į eurus, 35 proc. teigia planuojantys informuoti klientus apie numatomus pasikeitimus perėjimo laikotarpiu. Beveik trečdalis (35 proc.) įmonių teigia planuojantys IT sistemų pritaikymą eurui.  

Tyrimo duomenimis, įmonių atstovai yra geriau informuoti apie eurą nei šalies gyventojai – jų informuotumo indeksas siekia 63 balus (gyventojų – 49 balai). Aukštesnis įmonių žinių lygis lemia ir tai, kad bendrovės eurą vertina palankiau – šios indekso dalies vidurkis pagal 10 balų skalę siekia 6,9 balo (gyventojų 4,3). Maždaug trečdalis Lietuvos įmonių pasisako visiškai už euro įvedimą Lietuvoje. Ir tik maždaug kas dešimta Lietuvos įmonė yra nusiteikusi visiškai prieš euro įvedimą.

Verslas atidėlioti pasirengimo eurui neturėtų, rodo Latvijos patirtis

Latvijos įmonių pasirengimo eurui indekso rezultatai 2013 m. augo nuosekliai: nuo 46 balų kovo mėn. šis indeksas išaugo iki 50 balų birželio mėn., rugsėjį pakilo dar 4 punktais, o lapkričio mėn. jau siekė 61 balą.

„Lietuvos ir Latvijos verslo pasirengimo indeksas, lyginant atitinkamus laikotarpius, yra vienodas. Tačiau vertinant tik pasirengimui atliekamus veiksmus, Lietuvos įmonės gerokai atsilieka. Latvių patirtis rodo, jog didelė įmonių dalis suskubo ruoštis per vėlai – tik paskutinįjį metų ketvirtį – ir dėl to susidūrė su įvairiais nepatogumais bei didesnėmis pasirengimo sąnaudomis. Todėl raginame verslininkus pasinaudoti latvių pamokomis ir pradėti ruoštis kuo anksčiau“, – sako „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas.

D. Vilčinskas pataria vadovams jau dabar įvertinti euro įvedimo poveikį įmonės veiklai ir biudžetui, peržiūrėti visus galiojančius dokumentus.

D. Vilčinskas pataria vadovams jau dabar įvertinti euro įvedimo poveikį įmonės veiklai ir biudžetui, peržiūrėti visus galiojančius dokumentus, paskirti atsakingus asmenis už įmonės pasirengimą darbui euro aplinkoje, taip pat įsivertinti IT ir apskaitos sistemų pritaikymą. Antrąjį metų pusmetį vadovai turėtų dedikuoti darbuotojų mokymams, pasiruošimui skelbti kainas litais ir eurais. Galiausiai, įmonės turėtų jau dabar pagalvoti, kaip dirbs su grynaisiais pinigais metų pabaigoje bei dviejų valiutų cirkuliavimo laikotarpiu kitais metais, taip pat – kaip saugos iš anksto įmonėms pristatytus grynuosius eurus.

Ruošiasi keturi gyventojai iš dešimties

Lietuvos gyventojų pasirengimo eurui indeksas siekia 30 balų iš 100 galimų ir beveik atitinka gyventojų pasirengimo eurui indeksą Latvijoje 2013 metų kovo mėnesį, kai šis indeksas siekė 31 balą.

40 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigia jau atliekantys su pasiruošimu eurui susijusius veiksmus. Tiesa, šie veiksmai kol kas labiau susiję su informacijos apie eurą rinkimu, o ne realiais pasirengimo veiksmais: 24 proc. gyventojų žino, kokiu kursu litai keičiami į eurus, 10 proc. ieško informacijos apie euro įvedimo procesą, taip pat 10 proc. žino, kas bus su jų indėliais ir sąskaitomis litais po valiutos keitimo. Tuo tarpu trečdalis (31 proc.) šalies gyventojų teigia, kad naujai valiutai pradės ruoštis tik tuomet, kai bus visiškai aišku, jog Lietuva įsives eurą.

„Artėjant oficialiam Europos Sąjungos atstovų sprendimui dėl Lietuvos prisijungimo prie euro zonos, gyventojai nėra tikri dėl pokyčių, todėl mažai domisi euru. Tikimės, kad aktyvėjant viešosios informacijos srautui šia tema, naujai valiutai jie ruoštis pradės aktyviau“, – teigia „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.

Paprasčiausias būdas – mažiau grynųjų

Gyventojams, norintiems be vargo pasiruošti perėjimui prie euro, „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė O. Žvirzdinė pataria jau dabar kasdieniams mokėjimams naudotis banko kortele ar interneto banku.

Gyventojams, norintiems be vargo pasiruošti perėjimui prie euro, „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė O. Žvirzdinė pataria jau dabar kasdieniams mokėjimams naudotis banko kortele ar interneto banku, grynaisiais turimas santaupas įnešti į sąskaitas pasinaudojant grynuosius pinigus priimančiais bankomatais, o turimas smulkias litų monetas ir centus – išleisti.

„Lengviausias būdas pereiti prie euro – pinigus laikyti sąskaitose, o už pirkinius mokėti banko kortele. Sąskaitose esantys litai automatiškai euro įvedimo dieną bus perskaičiuoti į eurus, todėl gyventojams nieko daryti nereikės. Tai taip pat padės išvengti besikaupiančių litų monetų ir banknotų, o tuo pačiu ir eilių bankų padaliniuose metų pabaigoje bei kitų metų pradžioje, kurios gali susidaryti, kai didelė gyventojų dalis vienu metu norės išsikeisti pinigus“, – tęsia O. Žvirzdinė.

O. Žvirzdinė taip pat pastebi, kad sukauptais grynaisiais litais ir centais atsiskaityti už pirkinius gyventojai galės per pirmąsias dvi savaites nuo euro įvedimo dienos. Tuo metu žmonės galės mokėti litais, o grąža bus atiduodama eurais. Todėl pirmosiomis sausio dienomis skubėti į banko padalinius neverta, juo labiau, kad keistis grynuosius litus į eurus bankų padaliniuose bus galima dar 6 mėn. po euro įvedimo dienos, o Lietuvos banko padaliniuose – neribotą laiką.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką