Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas po keturių mėnesių smukimo liepą stabilizavosi

Lietuvos pramonės įmonių lūkesčių indeksas po keturis mėnesius trukusio smukimo liepą pakilo 0,13 punkto iki 47,65, ketvirtadienį skelbia indeksą skaičiuojanti Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).

„Roquette Amilina“ gamykla iš paukščio skrydžio / Lukas Balandis / BNS nuotr.

LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad nors liepos rezultatas leidžia atsargiai kalbėti apie stabilizaciją, tačiau vieno mėnesio nepakanka tvirtinti, kad pramonė jau grįžo į augimo kelią.

„Lietuvos gamintojų padėtį ir toliau lems eksporto rinkų atsigavimas, investicijų aktyvumas Europoje ir mūsų konkurencingumas. Todėl šiandien ypač svarbu užtikrinti stabilią verslo aplinką ir skatinti investicijas į produktyvumą bei technologinį atsinaujinimą“, – pranešime teigė V. Janulevičius.

Šių metų kovą indeksas buvo pakilęs iki 51,15 punkto – aukščiausio lygio šiemet, tačiau nuo to laiko per keturis mėnesius sumažėjo 3,5 punkto.

Anot LPK, bendras rodiklis vis dar išlieka žemiau neutralios 50 punktų ribos ir rodo, kad verslo lūkesčiai stabilizuojasi ir įmonės atsargiau vertina artimiausių mėnesių perspektyvas.

Liepą ryškiausias optimizmas fiksuotas kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje, kur indeksas pakilo iki 63,35 punkto. Aukščiau neutralios ribos išliko ir metalo gaminių gamyba (56,65 punkto) bei kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba (52,15 punkto).

Tuo metu silpniausios nuotaikos išliko chemikalų ir chemijos produktų gamyboje, kur indeksas siekė 29,13 punkto. Žemiau neutralios ribos taip pat išliko guminių ir plastikinių gaminių (41,35 punkto), tekstilės gaminių (42,93 punkto), drabužių siuvimo (44,15 punkto) bei medienos gaminių (46,28 punkto) įmonės. Maisto produktų gamybos lūkesčiai sumažėjo iki 49,6 punkto.

LPK ekonomistės Živilės Simonaitytės-Vasiliauskienės teigimu, pramonės atsigavimas nebus vienodas – aukštesnės pridėtinės vertės gamybos sektoriai atrodo gerokai atsparesni, o daliai tradicinės pramonės pagrindinis iššūkis toliau išlieka eksporto paklausa.

Pasak konfederacijos, Lietuvos pramonės perspektyvas ir toliau labiausiai lems Europos ekonomikos raida, ypač Vokietijos pramonės atsigavimas, investicijų aktyvumas bei geopolitinis neapibrėžtumas.

LPK apskaičiuojamas indeksas apibendrina pagrindinių Lietuvos apdirbamosios pramonės šakų įmonių vadovų vertinimus apie produkcijos gamybą, gamybos perspektyvas, paklausą, atsargas ir numatomą darbuotojų skaičių.