„Mes pritariame euro įvedimui Lietuvoje. (...) Be jokios abejonės, nežiūrint tų vienkartinių įvedimo kaštų, nauda tikrai turėtų būti, net jei atmestume Lietuvos banko prielaidą, kad euro įvedimas paprastai sąlygoja tarptautinės prekybos apyvartų padidėjimą“, – BNS teigė G.Rainys.
Anot jo, euras Lietuvai bus naudingas, nes šalis įneš savo indėlį į Europos stabilumo fondą, kuris užtikrins apsaugą nuo galimų krizių, taip pat padidės ekonominis ir politinis saugumo jausmas bei sumažės nepamatuotų politinių sprendimų ir išlaidų.
„Manome, kad Europos Komisija, kiti valdymo institutai pasimokė iš buvusios krizės, ir Europa skirs didesnį dėmesį valstybių narių politikų nepagrįstiems norams didinti išlaidas. Turint bendrą valiutą, turi būti ir bendra drausmė. Negalime didinti skolą be galo, negalime didinti biudžeto deficito, kad ir kokie bebūtų puikūs politikų tikslai remti vieną ar kitą sektorių. Ta drausmė turi būti, nes mes nugarmėsime pietinės Europos valstybių keliu, jei nekontroliuosime savo veiklos“, – kalbėjo Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas.
Jei sakysim, kad euras skatina tarptautinę prekybą, tai daugiausiai naudos turės tos pramonės šakos, kurios eksportuoja. Taip pat turėtų sumažėti palūkanų normos, jos turėtų būti stabilios
Anot jo, daugiausiai naudos iš euro įvedimo turės eksportuojančios bendrovės bei tos, kurios yra numačiusios įgyvendinti investicijų projektus.
„Jei sakysim, kad euras skatina tarptautinę prekybą, tai daugiausiai naudos turės tos pramonės šakos, kurios eksportuoja. Taip pat turėtų sumažėti palūkanų normos, jos turėtų būti stabilios, tad tie, kurie planuoja investicinius projektus ar ima kreditus, turėtų turėti tam tikrą naudą“, – sakė G.Rainys.
Anot jo, keblumų įvedant eurą gali turėti prekybos įmonės ir mažesnės bendrovės, turinčios daugiau grynųjų pinigų.
Europos Komisija trečiadienį leido Lietuvai 2015 metais įsivesti eurą. Dešimtmetį ES nare esanti šalis, nesėkmingai siekusi euro dar 2007-aisiais, taps 19-ąją euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių.
