D.Gedvilo manymu, užsienio rinkos, kurios anksčiau nedrąsiai įsileisdavo lietuviškus produktus, vis labiau pasitiki šalies gamintojais, o lietuviškos prekės ženklas tampa kokybės standartu.
„Lietuvos gamintojų eksportas buvo orientuotas į Rytų šalis, tačiau po Rusijos embargo ir Europos Sąjungos įvestų sankcijų jie gavo skaudžią pamoką. Po šių įvykių gamintojai vis labiau bando kitas rinkas, kurios nepriklauso ES. Vis daugiau eskportuojama į Kiniją ir Jungtines Amerikos Valstijas, kur populiacija bei perkamoji galia yra didesnė“, – LRT.lt teigė jis.
Ekspertas pastebi, kad prie pramonės augimo pastebimai prisidėjo užsienio investuotojų atidarytos gamyklos bei mašinų pramonė.
„Tos investicijos, kurios Lietuvoje buvo padarytos užsienio investuotojų, jos atneša didelę grąžą. Jų eksporto apimtys gerokai išaugo. „Investuok Lietuvoje“ paskata jiems yra didžiulė, o nauda abipusė. Taip pat reiktų išskirti mašinų pramonės produktus gaminančias įmones, kurių apimtys taip pat smarkiai išaugo. Robotizacija ir skaitmeninimas Lietuvoje randa geras galimybes plėtotis“, – teigė D.Gedvilas.
Vertinant pramonės produkcijos pokyčius, galima pastebėti, kad 2018 metais labiausiai didėjo apdirbamosios gamybos pramonės sektoriaus pajamos (išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą) – 7 proc. Tuo metu labiausiai susitraukė kasybos ir karjerų eksploatavimo pramonės grupė – 8,9 proc., rašoma Statistikos departamento pateiktoje ataskaitoje.
D.Gedvilas mano, kad kasybos ir karjerų eksploatavimo pramonės grupės pajamos sumažėjo dėl sumažėjusių infrastruktūros projektų.
„Reikia paminėti, kad per 2018 metus kelių infrastruktūros plėtrai buvo skiriama sąlyginiai mažai lėšų ir tai nulėmė prastus rezultatus. Kelininkai nuolatos skundžiasi, kad jiems trūksta darbų“, – LRT.lt teigė jis.
Jeigu ekonomikos augimas pasaulyje nelėtės, tikimasi, kad 2019 pramonė ir toliau augs, o sparčiausiai vystysis inžinerinės bei apdirbamosios pramonės šakos, sako D.Gedvilas.
