Po didelės euro zonos partnerių kritikos Liuksemburgo izoliuotai bankininkystės praktikai, Lucas Friedenas Vokietijos laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ sakė, kad dabar šalis svarstys priemones dėl didesnio skaidrumo.
„Norime stiprinti bendradarbiavimą su užsienio mokesčių pareigūnais, – sakė jis. – Tarptautinė tendencija krypsta automatinio keitimosi informacija apie bankų indėlius link. Mes tam griežtai nebesipriešiname“.
Kaip duomenų, kurie galėtų būti pateikti indėlininkų valstybėms pavyzdį ministras nurodė palūkanų išmokėjimą užsienio klientams.
„Liuksemburgas nesikliauja klientais, kurie nori sutaupyti savo mokesčių sąskaita“, – pridūrė L.Friedenas.
Liuksemburgas, kuris yra vienas iš šešių Europos Sąjungos (ES) steigėjų, yra atidžiai stebimas dėl įstatymų po pasaulinės finansų krizės, pirmiausia – dėl jo bankininkystės slaptumo kultūros.
L.Friedenas neseniai sakė norintis, jog finansiniai klientai į Liuksemburgą ateitų „ne dėl to, kad išvengtų mokesčių, ... o dėl to, kad (Liuksemburgo) produktai ir paslaugos yra geriau pritaikyti tarptautiniams poreikiams“.
Liuksemburgo vyriausybė sakė, kad šis sektorius apima 141 banką iš 26 šalių ir 3 840 investicinių fondų, parduodamų 70-yje kitų valstybių.
Šis klausimas naujo dėmesio sulaukė šį mėnesį, kai daugybė elektroninių laiškų ir nutekintų įrašų iš ofšorinių mokesčių „rojų“ atskleidė tūkstančių indėlininkų tapatybes.
Pasirodžius tiems duomenims, pasigirdo naujų raginimų pažaboti bankininkystės sistemas, kurios palengvina mokesčių vengimą.
