Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 11d. 11:42

LLRI apie administracinę naštą: maža „ant popieriaus“, realybėje – milžiniška

Pinigai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Pinigai

Pirmadienį, gegužės 11 dieną, šalyje oficialiai minint simbolinę Pagarbos mokesčių mokėtojų dieną, Lietuvos laisvosios rinkos institutas atkreipia dėmesį į vis dar gyventojams ir verslui tenkančią sunkią administracinę naštą. Instituto analizė parodė, kad skelbiama informacija apie biurokratijos sumažinimą, daugeliu atveju tėra „popierinė“.

„Šiandien, pagerbdami mokesčių mokėtojus ir dėkodami jiems, norime sutelkti dėmesį į vis dar labai didelę administracinę naštą, kuri yra netiesioginis mokestis, trukdantis veikti, brangiai kainuojantis. Iškilus krizei dar aiškiau pamatėme didžiulę administracinę naštą. Įsitikinome, kaip svarbu žmonėms greitas ir paprastas valstybės funkcijų administravimas. Jokios Vyriausybės pagalbos priemonės ilguoju laikotarpiu nepadės, jei laisvė veikti bus prispausta reguliavimų naštos, o pačios priemonės strigs biurokratijos spąstuose“, – pranešime teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Elena Leontjeva
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Elena Leontjeva

Vyriausybė oficialiose ataskaitose skelbia, kad administracinė našta verslui pernai buvo sumažinta 12,8 mln. eurų, o per pastaruosius šešerius metus daugiau nei 122 mln. eurų. Visgi, kiti pačios valdžios institucijų atliekami tyrimai rodo, kad tam tikrose situacijose gyventojai ir verslas susiduria net su administracinės naštos didėjimu, kuris, deja, dažnai nebūna įvertintas.

Pavyzdžiui, administracinės naštos mažinimo stebėsenos ataskaitose oficialiai teigiama, kad galimybė nebepildyti popierinių kasos aparatų turėjo sumažinti administracinę naštą šalies įmonėms 70 mln. eurų, tačiau prisitaikymo prie naujos tvarkos išlaidos – daugiau kaip 68 milijonai, neįtraukiamos. Panaši situacija su išmaniąja mokesčių administravimo sistema. Ji turėjo atnešti naudos už 44 mln., tačiau auditas parodė, kad nauda buvo mažesnė už milijoną. Diegiant Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (GPAIS) Aplinkos ministerija skaičiavo, jog mėnesinis pakuočių apskaitos žurnalo pildymas įmonėms užtruks mažiau kaip 3 val., tačiau jį jau įdiegus, apklausti praktikai teigė, kad tam kas mėnesį užtrunka kur kas ilgiau – pusdienį. Kiek kainavo įmonėms prisitaikyti prie Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) – nevertinta iš viso.

„Bandant spręsti įvairias viešojo gyvenimo problemas – nuo produktų saugumo, aplinkosaugos iki kovos su „šešėliu“ – kuriami nauji reguliavimai. Tada jie taisomi, tobulinami, o blogiausia, kad dažnai kurpiami papildomi. Savireguliacinės alternatyvos, paskatos ekonomikos dalyvių elgesio pokyčiams, švietimas – nepakankamai išnaudojamos, dėl to ir įvairios apklausos rodo, kad gyventojai nejaučia, kad mažėtų popierizmo“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė.

Asmeninio archyvo nuotr./Ieva Valeškaitė
Asmeninio archyvo nuotr./Ieva Valeškaitė

Tai, kad brangiai kainuojančią naštą yra kur mažinti, rodo situacija savivaldybėse. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad iš savivaldybių lygmens teisės aktų kylanti administracinė našta skirtingose savivaldybėse vienai įmonei gali kainuoti keturis kartus brangiau nei kitose. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad iš savivaldybės lygmens teisės aktų kylanti reguliavimo našta vienai įmonei Vilniaus m. vidutiniškai siekė 39,5 tūkst. eurų, Kaune – apie 20,7 tūkst., Druskininkuose – 10,3 tūkst., o Visagine – beveik 37,8 tūkst.

Taip pat Lietuvos laisvosios rinkos instituto su partneriais skaičiuojamas Biurokratijos indeksas parodė, kad administraciniams formalumams – deklaracijų, statistinių ataskaitų ir kitų dokumentų pildymui – mažoms Lietuvos įmonėms pernai teko skirti apie 244 valandas.

„Deja, tarp verslo ir jį prižiūrinčių institucijų, vis dar žioji milžiniška tarpusavio supratimo praraja. Valdžios tikslas turėtų būti užtikrinti, kad mokesčių įstatymai būtų kokybiški, efektyvūs, o netiesioginio, bet brangaus mokesčio – biurokratijos, būtų minimaliai. Reikia suprasti, kad ji ypač sunkiai gula ant smulkaus verslo, savarankiškai dirbančiųjų, kai tas pats žmogus būna ir vadovas, ir finansininkas, ir pardavėjas“, – sako I.Valeškaitė.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas kiekvienais metais tradiciškai skaičiuodavo ir simbolinę laisvės nuo mokesčių dieną. Pernai simbolinė diena, kiek ilgai statistiniam mokesčių mokėtojui reikia dirbti tam, kad sumokėtų visus mokesčius buvo gegužės 20 d. Šiemet šios dienos neįmanoma apskaičiuoti dėl susidariusios ekonominės padėties. Paprastai tariant, simbolinė laisvės nuo mokesčių diena skaičiuojama kaip valstybės išlaidų ir bendrojo vidaus produkto santykis.

„Šiandien bet koks bandymas prognozuoti BVP yra panašesnis į spėliojimą. Iki šiol nežinome, kokio ekonomikos nuosmukio scenarijaus galime tikėtis (V, U, L o galbūt netgi W formos). Valstybės biudžeto išlaidos irgi bus didesnės, nei prognozuota metų pradžioje – tam jau skolinamasi, o kokios jos bus tiksliai – paaiškės tik metų pabaigoje“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto mokesčių ekspertė.

Pagarbos mokesčių mokėtojams diena Lietuvoje oficialiai minima nuo 2018 m.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Skanumėlis

Video

07:03
00:49
17:58

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką