Komitetas priims sprendimą, ar pritarti siūlymui plėsti profesinių sąjungų galimybes streikuoti. Kartu siūloma suteikti daugiau galimybių susitarti dėl darbo sąlygų darbuotojams, uždirbantiems daugiau nei du vidutinius darbo užmokesčius per mėnesį (virš 5 000 eurų „ant popieriaus“).
Siūlymai, leidžiantys nukrypti nuo dalies itin griežtų Darbo kodekso nuostatų, paskatins įmones drąsiau samdyti aukštą pridėtinę vertę kuriančius darbuotojus. Tačiau siūlymai lengvinti galimybę skelbti streikus bei ilginti ispėjamųjų streikų trukmę siunčia neigiamą signalą investuotojams.
„Pakeitimų lydinčiuose dokumentuose atvirai teigiama, kad Lietuvoje streikuojama per mažai, palyginus su tokiomis šalimis kaip Prancūzija. Juodu ant balto siekiama leisti profsąjungoms labiau sutrikdyti įmonių veiklą“, – sako LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Aiškinamajame rašte tikimasi, kad priėmus pakeitimus streikai „turės stipresnį poveikį darbdaviui, nes padidės veiklos trikdymo mastas, streikas taps ne tik simboliniu veiksmu, bet ir realiu spaudimo įrankiu“.
„Klausimas, kas galėjo paleisti į viešumą tokius antivalstybinius teiginius, ir kaip nutiko, kad jie niekam neužkliūvo įstatymo svarstymo stadijoje ir iki šiol nėra nei išimti, nei pataisyti“, – stebisi E.Leontjeva.
„Darbo kodekso pakeitimų rengėjai teigia, kad Prancūzijoje, Italijoje ar Belgijoje streikai yra efektyvi priemonė, padedanti gerinti darbuotojų padėtį, o Lietuvoje yra per mažai streikų, palyginus su šiomis šalimis. Visgi, skaičiai rodo ką kita – šiose šalyse realiosios darbuotojų pajamos pastarąjį dešimtmetį augo itin lėtu tempu, o Italijoje šiandien jos net mažesnės nei prieš dvidešimt metų“, – sakė LLRI vyr. ekspertas Ernestas Einoris.
Pasak jo, šios šalys nėra tos, į kurias turėtume lygiuotis formuodami darbo rinkos politiką: „Svarbu deramai įvertinti faktą, kad Lietuvoje atlyginimai pastaraisiais metais augo sparčiai ne dėka streikų ar kolektyvinių derybų, bet dėka ekonomikos augimo“.
Jo teigimu, Seimas galėtų siekti ne skatinti konfliktus tarp darbuotojų ir darbdavių, o įgalinti juos lanksčiau tartis dėl darbo sąlygų. Žingsnis šia linkme – pokyčiai aukštesnius atlyginimus uždirbantiems darbuotojams.
„Darbdaviai ir darbuotojai galės laisviau tartis dėl darbo sutarties pasibaigimo sąlygų – dalis darbuotojų galbūt pageidaus mažiau socialinių garantijų už didesnį atlyginimą šiandien“, – kalbėjo LLRI vyr. ekspertas.
Be to, siūloma aukštesnį atlyginimą gaunantiems darbuotojams taikyti ilgesnį – 6 mėnesių išbandymo laikotarpį. Tai leis įmonėms efektyviau išsibandyti aukštesnio rango darbuotojus. Dabar leidžiami 3 mėnesiai nėra pakankamas laikotarpis įvertinti, ar gerai apmokamas vadovas ar specialistas išties atliepia jam keliamus lūkesčius.
Visgi, galimybės laisviau tartis dėl darbo sutarties nuostatų numatomos tik siaurai darbuotojų grupei, dėl to poveikis šalies konkurencingumui, tikėtina, bus ribotas.
