TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

LLRI prezidentė Rūta Vainienė: ES lėšų įsisavinimas Lietuvoje atsilieka nuo numatyto plano

R.Vainienė
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / R.Vainienė
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos laisvosios rinkos institutas atlikęs ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo Lietuvoje apžvalgą teigia, jog nepaisant to, jog Lietuva yra viena iš greičiausiai ES lėšas įsisavinančių šalių, įsisavinimas atsilieka nuo numatyto plano. Apie galimą ES lėšų perskirstymą reikia galvoti jau dabar, siekiant ne tik laiku įsisavinti, tačiau ir kuo didesnės ES lėšų naudos.

„Šiame programavimo laikotarpyje daug laiko nebeliko. Duomenys rodo, jog ES lėšų įsisavinimas Lietuvoje atsilieka nuo numatyto plano. Daugiausia ES lėšų planuojama įsisavinti 2011 m., didelę jų dalį -  paskutiniais programavimo laikotarpio metais. Todėl reikia iš anksto numatyti, kaip būtų galima perskirstyti ES lėšų panaudojimą, tiek siekiant vykdyti užsibrėžtą planą, tiek didinat ES lėšų panaudojimo naudą“, – teigia LLRI prezidentė Rūta Vainienė.

LLRI pateikia principus, kuriais remiantis siūlo esant reikalui perskirstyti ES lėšas šiame ar planuoti lėšų panaudojimą sekančiame programavimo laikotarpyje 2014-2020 m. „ES lėšų panaudojimo principai ir gairės reikalingi todėl, jog ES lėšų panaudojimas nėra savitikslis, jis turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, ES lėšos gali iškraipyti konkurenciją bei išstumti privačias investicijas, jos taip pat prisideda prie spartesnio kainų augimo, gali turėti neigiamą poveikį mažesniam valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumui, sukuria prielaidas korupcijai atsirasti“, – sakė R. Vainienė.

Pasak LLRI eksperto Vytauto Žukausko, mažinant šias neigiamas pasekmes visų pirma ES lėšomis turi būti finansuojami ne komercinės veiklos projektai, o tai, kas yra valdžios rankose ir yra laikoma viešosiomis gėrybėmis, pvz., švietimas, sveikatos sektorius, keliai ir kita infrastruktūra. Taip būtų sumažinamas konkurencijos iškraipymas, kuris atsiranda tuomet, kai finansuojamos atskiros įmonės ar sektoriai.

„Kur įmanoma ES teikiamą paramą reikia skirti svarbiausioms dar nebaigtoms reformoms Lietuvoje finansuoti – švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, tai leistų reformoms vykti sklandžiau. Labai svarbu ir tai, jog ES fondų lėšų panaudojimas netaptų savaiminiu tikslu bei valstybės biudžeto išlaidų didinimo priežastimi. Dar vienas principas – naudoti ES lėšas Lietuvai privalomų ES reikalavimų tenkinimui ir taip mažinti šių reikalavimų naštą“, – sako V. Žukauskas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką