Studiją parengusių Vokietijos bendrovės „Wagener&Herbst“ specialistų teigimu, Palemone logistikos centro statyba kainuotų keturis kartus pigiau ir jis būtų atidarytas porą metų anksčiau, penktadienį rašo dienraštis „Kauno diena“.
Palemone kur kas palankesnės ir plėtros galimybės. „Akivaizdu, kad Palemonas visokeriopai yra pranašesnė vieta“, – sakė Susisiekimo ministerijos viceministras Rimvydas Vaštakas.
Ministras pabrėžė, kad reikėtų skubėti priimti sprendimus dėl Kauno viešojo logistikos centro. Esą šiuo metu rengiami dokumentai, pagal kuriuos Kauno viešasis logistikos centras būtų pripažintas valstybinės reikšmės objektu.
Esą pagrindinis teritorijos Palemone privalumas yra ten esantis valstybinis žemės sklypas, šiuo metu valdomas „Lietuvos geležinkelių“. Kitose teritorijoje žemes reikėtų išpirkti.
Ekspertų vertinimu, visuomenės reikmėms paimti sklypai nebūtų brangūs, bet pati procedūra gali trukti ilgai.
Pasirinkus Palemoną, viešasis logistikos centras būtų pastatytas ir pradėtų veikti 2014–2015 metais, o jeigu būtų nuspręsta rinktis kitą vietą, objektas pradėtų funkcionuoti 2016 metais arba vėliau.
Pirmojo etapo statybai Palemone valstybė turėtų skirti apie 12 mln. litų. Toks objektas Karmėlavoje atsieitų apie 46 mln. litų, Mauručiuose – 30 mln. litų.
Iš viso terminalas Karmėlavoje pagal studiją kainuotų apie 110 mln. litų (iš kurių 46 mln. „Lietuvos geležinkelių“ lėšos), o Palemone – 63 mln. (iš kurių 12 mln. „Lietuvos geležinkelių“ lėšos).
Anksčiau kalbėta, jog Karmėlavoje įrengti viešąjį logistikos centrą būtų naudinga, nes čia pat yra oro uostas, laisvoji ekonominė zona. Prieš tai atlikta galimybių studija buvo nurodžiusi Mauručius, o 1999 metais darytame „Rail Baltica“ plane buvo nurodyta, kad jis turėtų iškilti prie Rokelių.
Susisiekimo ministerija numačiusi plėtoti Lietuvoje tris viešuosius logistikos centrus – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
Tačiau tikėtina, kad pirmiausia toks objektas atsiras Šiauliuose – miesto savivaldybė jau pateikė paraišką Europos Sąjungos paramai gauti. Kiekvienam iš centrų 2007–2013 metų finansiniuose planuose numatyta skirti apie 100 mln. litų iš šios paramos lėšų.
Pagrindinė viešojo logistikos centro funkcija – vykdyti intermodalinius perkrovimus. Tokie centrai leidžia sukoncentruoti sandėliavimo ir logistikos paslaugas vienoje vietoje, o tai labai patrauklu užsieniečiams
