Ministerija paskelbė, jog rugpjūtį Rezervų fondas sumažėjo nuo 2,56 trln. iki 2,09 trln. rublių. Dalis centriniame banke saugomų jo lėšų užsienio valiuta buvo parduotos už 390 mlrd. rublių, ir šiais pinigais padengtas valstybės biudžeto deficitas.
Apytikriai tokiomis pat sumomis, tam pačiam tikslui Rezervų fondas tirpo ir balandį bei gegužę.
„Rezervų fondas ateinančiais metais bus visiškai išeikvotas. Po to federalinio iždo deficitas bus dengiamas iš antrojo fondo – Nacionalinės gerovės fondo“, – žiniasklaidai sakė finansų viceministras Aleksejus Lavrovas.
Tokį galimą įvykių scenarijų anksčiau paišė ir finansų ministras Antonas Siluanovas.
„Jei Rezervų fondas kitąmet išseks, turime dar vieną fondą – Nacionalinės gerovės fondą. Jis buvo kaupiamas pensijų reformos sėkmei užtikrinti. Vėliau jo lėšas planuota naudoti infrastruktūros projektų finansavimui, o dalį likusių lėšų ketinta skirti iždo deficito padengimui“, – kalbėjo A.Siluanovas.
A.Lavrovo žodžiais, Rezervų fondas šiemet neištuštės net ir neprivatizavus „Bašneft“, tačiau atidėjus „Rosneft“ beveik penktadalio akcijų pardavimą, metų pabaigoje šiame fonde gali likti tik apie 0,9 mlrd. rublių.
Atsakydamas į žurnalistų klausimą, kaip mažės valstybės išlaidos nusprendus vietoj 2016-aisiais planuoto pensijų didinimo kiekvienam pensininkui ateinančių metų pradžioje išmokėti papildomai po 5000 rublių, A.Lavrovas paaiškino, jog „pensijų didinimas sukeltų progresyvų išlaidų augimą, kuris net ir po trejų metų siektų 300-400 mlrd. rublių“.
