Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 22d. 07:31

LRT Tyrimas. Slaptose pažymose apie „Revolut“ – ryšiai su Kremliumi?

Lietuvoje siūlys atlyginimus pervesti į „Revolut“ sąskaitas
„Revolut“ nuotr. / „Revolut“

LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad startuolio „Revolut“ vadovo Nikolajaus Storonskio tėvas – vienas iš aukštų Rusijos koncerno „Gazprom“ valdininkų. „Revolut“, tokią informaciją neigęs, po LRT Tyrimų skyriaus pateiktų dokumentų vis dėlto informaciją patvirtino. Ši medžiaga greičiausiai pateikta ir slaptose Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymose apie „Revolut“, skirtose parlamentarui Stasiui Jakeliūnui. Ten greičiausiai minimi ir duomenys apie „Revolut“ serverius, esą perkeliamus į Rusiją, – tai reiškia, kad prie duomenų prieigą galėtų gauti ir Rusijos saugumas.

Prieš mėnesį pirmoji Europoje Lietuva suteikė specializuoto banko licenciją bendrovei „Revolut“, kuri sukėlė įtarimų Seimo nariui S.Jakeliūnui. Parlamentaras kreipėsi į FNTT ir VSD, kad šie patikrintų finansų bendrovės verslo modelį ir saitus su Rusijos politikais. Nors S.Jakeliūnas slaptų pažymų nekomentuoja, anot jo, pateikta informacija verčia susirūpinti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Stasys Jakeliūnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Stasys Jakeliūnas

Kas tai per informacija, metanti šešėlį ant finansų technologijų sektoriaus ir madingo startuolio, kuriuos aršiai gina Lietuvos bankas? LRT šaltiniai teisėsaugoje atskleidė, kad slaptose pažymose galėjo atsirasti duomenys apie „Revolut“ planus įkurti serverius Rusijoje, taip pat apie bendrovės įkūrėjo N.Storonskio šeimos ryšius su „Gazprom“. LRT Tyrimų skyrius patikrino šią informaciją.

Su „Gazprom“ sieja tėvas

„Revolut“ pristatomas kaip Jungtinės Karalystės finansų startuolis. Tai, kad vienas iš jo įkūrėjų N.Storonskis gimė ir mokėsi Maskvoje, – ne paslaptis. Viešai N.Storonskis įvardijamas kaip Rusijos išeivis, tačiau jo paties ir bendrovės saitai su gimtine gali būti kur kas tvirtesni, nei skelbiama.

LRT Tyrimų skyriui pavyko išsiaiškinti, kad „Revolut“ įkūrėjo N.Storonskio tėvas yra Nikolajus Mironovičius Storonskis – „Gazprom“ tyrimų centro „Gazprom promgaz“ generalinio direktoriaus pavaduotojas mokslui. N.M.Storonskis – ne tik tyrimų centro pareigūnas, bet ir Rusijos valdžios apdovanotas ordinu už nuopelnus tėvynei, taip pat du kartus garbės sertifikatais įvertintas paties „Gazprom“.

Maskvos gyventojų registre aptinkama informacija, kad abu Storonskiai registruoti tuo pačiu adresu.

LRT tyrimų skyriaus nuotr./
LRT tyrimų skyriaus nuotr./

LRT Tyrimų skyriui taip pat pavyko gauti nekilnojamojo turto išrašą, kuriame nurodoma, kad būstą nurodytu adresu Maskvoje iš „Gazprom“ įsigijo tas pats N.M.Storonskis. Tai galėtų reikšti, kad vis dėlto gauti duomenys apie „Revolut“ CEO N.Storonskį turėtų būti tiesa.

LRT tyrimų skyriaus nuotr./
LRT tyrimų skyriaus nuotr./

LRT Tyrimų skyrius dėl šios informacijos kreipėsi į „Revolut“. Penktadienį, sausio 18 d., viešųjų ryšių atstovė Šiaurės Europos regionui Ieva Elvyra Kazakevičiūtė pateikė atsakymą, griežtai neigiantį surinktą informaciją iš registrų. „Negaliu komentuoti šaltinio kredibilumo, tačiau mūsų CEO Nikas Storonskis atsakė, kad minėtas asmuo nėra jo tėvas“, – teigiama laiške.

Tačiau prieš pat pasirodant tyrimui su visais surinktais dokumentais, „Revolut“ atstovai vis dėlto patvirtino informacijos autentiškumą.

„Ką tik pati asmeniškai baigiau pokalbį su mūsų CEO N.Storonsky, ir jūs buvote teisus – Nikas patvirtino, kad jo tėvas yra jūsų nurodytas N.M.Storonsky iš „Promgaz“. Dar kartą atsiprašau, jaučiuosi labai neprofesionaliai, kad suklaidinome iš pradžių, tačiau dabar perduodu Niko tiesioginį atsakymą“, – rašoma laiške, gautame tyrimo publikavimo išvakarėse.

VSD, paklausus, ar jam Storonskių sąsajos žinomos, atsakyti galėjo tik tiek, kad atskleisti žvalgybos informaciją – draudžiama. Tas pats atsakymas galioja ir „Revolut“ pažymos parlamentarui S.Jakeliūnui atveju. FNTT į tuos pačius klausimus pateikė analogiškus atsakymus.

Žiniasklaida jau pernai pranešė, kad į „Revolut“ 250 mln. dolerių investavo „DST Global“ fondas, priklausantis vienam įtakingiausių Rusijos oligarchų Jurijui Milneriui. Šis per tą patį fondą įsigijo ir „Facebook“, „Twitter“, „Spotify“, „Airbnb“, „WhatsApp“ bei kitų technologijų bendrovių akcijų. 2017 m. tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras paviešino dokumentus, įrodančius, kad lėšų „Facebook“ ir „Twitter“ akcijoms įsigyti J.Milneris gavo iš Kremliaus.

Kaip rašė JAV dienraštis „NYTimes“, investicijos į socialinį tinklą „Twitter“ buvo gautos per Rusijos valdžios kontroliuojamą banką VTB, o lėšos „Facebook“ akcijoms atkeliavo iš „Gazprom Investholding“, bendrovės taip pat kontroliuojamos Kremliaus. „DST Global“ įkurtas 2009 m., kaip tik tuo metu, kai J.Milneris pradėjo bendradarbiauti su Rusijos oligarchu Ališeriu Usmanovu, investavusiu į tą patį fondą.

A. Usmanovas artimas Vladimiro Putino aplinkai. Tai įrodo gauti keturi valstybiniai apdovanojimai: Rusijos garbės medalis, ordinas už nuopelnus tėvynei, taip pat ordinas už labdaringą veiklą ir medalis už nuopelnus tarptautiniams santykiams.

JAV saugumo ekspertai komentuoja, kad su Kremliumi susijusios institucijos į verslą investuoja ne tik dėl komercinių, bet ir dėl strateginių interesų. Tuo labiau kad tiek „Gazpromo“, tiek VTB grupės yra Vakarų valstybių sankcijų sąraše.

LRT tyrimų skyriaus nuotr./ Nikolajus Mironovičius Storonskis
LRT tyrimų skyriaus nuotr./ Nikolajus Mironovičius Storonskis

Pasak Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitiko, saugumo eksperto Mariaus Laurinavičiaus, J.Milnerio ir A.Usmanovo investicija į „Revolut“ rodo, kad bendrovė yra paremta rusišku kapitalu. „Būtent todėl išlieka neskaidrumo ir korupcijos rizika. J.Milneris ir A.Usmanovas yra režimo dalis, apie juos negalima kalbėti kaip apie nepriklausomus verslininkus“, – sako M.Laurinavičius.

Pasak eksperto, patvirtintas ryšys tarp „Revolut“ ir „Gazpromo“ reiškia, kad N. Storonskis jaunesnysis neatsirado iš niekur ir tiesiog įkūrė finansų bendrovę. „Tai galėtų būti dar vienas patvirtinimas sąsajai su J. Milnerio 250 mln. dolerių. Tai dar vienas įrodymas, kad „Revolut“ susijęs su režimu.“

Bendrovės serveriai užminė mįslę

Duomenis apie „Revolut“ serverius, perkeliamus į Rusiją, pernai paviešino šios šalies žiniasklaidos grupė RBK. Ji, rašydama apie „Revolut“ veiklos pradžią Rusijoje, citavo bendrovės atstovą šalyje Bogdaną Uzbekovą. „Uzbekovas patikslino, kad „Revolut“ jau perkelia serverius į Rusiją, kad atitiktų vietinį asmens duomenų saugojimo reguliavimą“, – rašoma publikacijoje.

Jeigu bendrovės serveriai yra arba bus Rusijoje, tai reiškia, kad jie bus pasiekiami šalies saugumui. 2017 m. priimtas Kritinės informacinės infrastruktūros saugumo įstatymas įpareigoja šalies sveikatos, transporto, komunikacijos, finansų, energijos ir kitų svarbių industrijų bendroves užtikrinti apsaugą nuo kibernetinių atakų. Įstatyme viskas surašyta taip, kad bendrovių informacinį sistemų saugumą turi prižiūrėti valstybinės institucijos.

V.Putino pasirašytas dekretas aiškiai nurodo, kad FSB yra pagrindinė institucija, sauganti kritinę informacinę infrastruktūrą. Šis dekretas pasirodė po to, kai įvyko teisinis ginčas tarp FSB ir Rusijoje įkurtos susirašinėjimo programėlės bendrovės „Telegram“, turėjusios 100 mln. vartotojų visame pasaulyje.

FSB reikalavo, kad bendrovė saugumo tarnybai perduotų iššifruotus savo klientų susirašinėjimus. Bendrovė atsisakė pateikti jautrią informaciją, tačiau teismas įpareigojo „Telegram“ paklusti saugumui. Būtent pasibaigus teisminiams ginčams FSB naudai, valdžia nusprendė išleisti tokį įstatymą, kuris užkardytų bet kokius teisinius ginčus informacijos perdavimo klausimais.

LRT tyrimų skyriaus nuotr./Nikolajus Storonskis
LRT tyrimų skyriaus nuotr./Nikolajus Storonskis

Dabar kai „Revolut“ serveriai neva perkeliami į Rusiją, FSB gali bet kada pareikalauti duomenų iš startuolio. O duomenyse – nemažai jautrios informacijos. „Revolut“ programėlė reikalauja prieigos prie kliento nuolatinės vietos, kontaktų, kameros. Mobilioji programėlė kaupia duomenis, kaip ir kur žmogus leidžia pinigus, kokie jo įpročiai ir pomėgiai.

Taip pat įsigydamas „Revolut“ paslaugą telefone, vartotojas savo tapatybę privalo patvirtinti nufotografuodamas asmens dokumentą. Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius teigia, kad jam neteko girdėti apie į Rusiją perkeliamus bendrovės serverius. Anot jo, jeigu tai tiesa, tokiu atveju duomenys apie Lietuvos klientus turėtų būti saugomi ES, laikantis duomenų apsaugos reguliavimo. M.Pareščius mato mažai galimybių, kad Rusijos FSB galėtų turėti tiesioginę prieigą prie Europos gyventojų duomenų.

„Rusijoje, pagal jų įstatymus, duomenys turi būti saugomi tik apie šalyje išduotas „Revolut“ korteles. Iš kitos pusės – jeigu Lietuvos gyventojas bet kokia banko kortele atsiskaito rusiškuose portaluose, perveda arba gauna lėšų į arba iš Rusijoje išduotos kortelės, tai tokiu atveju serveriuose duomenys apie tokius pervedimus saugomi“, – aiškina M. Pareščius.

Tuo metu „Revolut“ atstovai piešia kiek kitokią realybę. Į klausimą apie serverius, LRT Tyrimų skyrius gavo tokį atsakymą:

„Bijau, kad kolega Bogdanas kiek paskubėjo su komentarais, teiktais 2018 m. birželį, arba jie nebuvo tiksliai suprasti ir iškomunikuoti žiniasklaidos priemonėje. Ačiū, kad kreipėtės ir kad galiu išsklaidyti kylančius neaiškumus, kadangi istorijos čia nėra.

Visi mūsų serveriai yra tik Jungtinėje Karalystėje ir ES. Rusijoje jokių serverių neturime ir jų ten nekeliame. Rusijoje paslaugų neteikiame, tad mūsų veikla Europos Ekonominėje Erdvėje (EEE) nereglamentuojama Rusijos įstatymų.

Galutinis „Revolut" tikslas – veikla visame pasaulyje; plečiant mūsų veiklos geografiją, turėsime kai kuriuos serverius steigti naujose šalyse pagal jose galiojančius reikalavimus, tačiau tais atvejais juose bus saugoma tik tų šalių klientų ir operacijų informacija.

Darkart pabrėžiu, kad šios minėtos plėtros už EEE ribų ir to pasekoje – naujų serverių planuose – Rusijos nėra, ir tikiu, kad miskomunikacija iš Bogdano pusės įvyko būtent ryšium su šiuo, deja, daliniu planų žinojimu“, – atsakyme rašo „Revolut“ atstovė viešiesiems ryšiams I. E. Kazakevičiūtė.

Informacija apie esą menamus „Revolut“ planus Rusijoje, LRT šaltinių teigimu, galėjo atsirasti pažymose parlamentarui S. Jakeliūnui, tik ar nėra taip, kad duomenys neatitinka tikrovės? LRT Tyrimų duomenimis, krislas tiesos yra.

Rusija – ateities planuose

Vis dėlto Rusijos rinka „Revolut“ planuose yra. Pernai gegužę rusiška greitų atsiskaitymų platforma „Qiwi“ savo portale skelbė, kad pradeda bendradarbiavimą su „Revolut“. Partnerystę komentuodamas „Qiwi“ atstovas tikino, kad „Revolut“, norėdama dirbti su „Qiwi“, privalės laikytis visų Rusijos įstatymų ir užtikrinti pilną integraciją į „Qiwi“ platformą. „Revolut“ atstovai tokią informaciją patvirtino, tačiau esą atskleista ne visa tiesa.

„Su „Qiwi“ pasirašytos pirmosios sutartys, kad jie bus mūsų partneriai, kai kada nors pradėsime veiklą ir Rusijoje. Tačiau partnerystė ir jokie darbai šiuo metu dėl plėtros Rusijoje nėra vykdomi. Natūralu, kad „Revolut“ esant įdomiam tarptautiniam žaidėjui „Qiwi“ buvo suinteresuoti apie būsimą bendradarbiavimą pranešti kaip galima anksčiau“, – teigia I.E.Kazakevičiūtė.

Nors „Qiwi“ skamba kaip progresyvi ir pažangi informacinių technologijų bendrovė, jos ryšiai su Kremliumi niekuo nesiskiria nuo įprastų finansinių įstaigų. Vienas iš bendrovės „Qiwi“ akcininkų – bankas „Otkritie“, priklausantis „Otkritie Holding“. Jo akcininkai – Rusijos bankininkai ir oligarchai, apdovanoti valstybiniais ordinais, pavyzdžiui, milijardierius Leonidas Fedunas, kuriam priklauso dešimtadalis bendrovės „Lukoil“ ir Maskvos futbolo klubas „Spartak“.

Taip pat „Qiwi“ valdyboje sėdi ir kitas asmuo, artimai susijęs su Kremliumi. Vienas iš valdybos narių Markas Jeimsas Rhodesas yra ir trąšų bendrovės „PhosAgro“ valdyboje. Vienas iš trąšų įmonės akcininkų – V. Putino valdymo metu milijardieriumi tapęs Vladimiras Litvinenko, vadovavęs V. Putino prezidentinei kampanijai Sankt Peterburge 2000, 2004 ir 2012 metais.

Be to, „Qiwi“ prieš dvejus metus įstojo į naujai Rusijos centrinio banko įsteigtą finansinių technologijų asociaciją „FinTech“. Jai priklauso grupė įtakingiausių Rusijos bankų, tarp jų ir Vakarų šalių sankcijų sąraše esantys „Sberbank“, VTB ir „Gazprombank“.

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką