„Tai buvo vienas iš šios valdančiosios daugumos principinių įgyvendintų darbų ir jis turi vieną akivaizdų minusą – pasiūlyta galimybė žmonėms išeiti, ir tas sprendimas yra realizuotas, bet nėra pasiūlytos naujos patrauklios galimybės, kaip toliau rūpintis savo būsima pensija pasitraukus iš antros pakopos“, – penktadienį Žinių radijui sakė parlamentaras.
Pasak jo, antrosios pakopos pensijų fondų grąžos kritimas pirmąjį ketvirtį dėl karo Artimuosiuose Rytuose yra rimtas iššūkis žmonėms, kurie naudojasi pasitraukimo iš pensijų kaupimo sistemos galimybe.
L.Savickas teigė, kad jau pateikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įteisinti investicinę sąskaitą pensijos kaupimui, skirtą gyventojo ilgalaikiam kaupimui senatvės pensijai. Lėšos tokioje sąskaitoje būtų investuojamos ne trumpiau kaip 15 metų ir jas būtų galima išimti tik sulaukus senatvės pensijos amžiaus.
BNS rašė, kad Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus irgi yra sakęs, kad pensijų kaupimas galėtų būti labiau susietas su investicine sąskaita. G.Šimkaus teigimu, dėl to centrinis bankas jau rengia siūlymus.
Investicinė sąskaita pradėjo veikti nuo 2025 metų ir leidžia gyventojams patogiau investuoti į įvairius finansų produktus – nuo akcijų iki taupymo lakštų.
Nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą ir leidus gyventojams iš jos pasitraukti ar atsiimti dalį arba visas lėšas, 62,5 tūkst. žmonių jau pasitraukė iš sistemos dėl ligos bei artėjant pensijai arba atsiėmė 25 proc. lėšų.
Investicinę sąskaitą pirmą kartą šiemet bus galima deklaruoti nuo balandžio 8-osios.
