Sekite 15min Google
„Tikrai nėra poreikio skubėti kurti naujų (priemonių – BNS), kai yra galimybė dėti pastangas kryptingai valdyti kainų šuolį, kuris priklauso nuo globalių įvykių, ir modeliuoti esamą paramos sistemą, kuri yra ir veikia tam, kad ji pasiektų tuos, kuriems to labiausiai reikia“, – pirmadienį per LRT televizijos laidą „Forumas“ sakė jis.
Anot L. Savicko, praėjusią savaitę per neformalią energetikos ministrų tarybą akcentuota būtinybė naudoti kuo tikslesnes priemones.
Ministro teigimu, išlaidų už šildymą kompensavimas daliai gyventojų būtent tokia priemonė ir yra.
Spalio 1-ąją Lietuvoje oficialiai prasidėjo šildymo sezonas.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prognozuoja, kad šilumos energija šį šildymo sezoną kainuos maždaug 13–25 proc. brangiau nei praėjusį.
Šilumos tiekėjų asociacija mano, kad šiluma gali brangti 15–20 procentų. Maždaug penktadaliu gyventojų išlaidos šildymui didėtų, jei bus tokia pat šalta žiema kaip pernai.
Seimui pernai panaikinus 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms, vien dėl to šiluma nuo sausio brango maždaug 12 procentų.
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas siūlo laikinai grąžinti šią lengvatą ir tokiu būdu iš dalies amortizuoti šildymo kainų augimą.
Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad lengvatos grąžinti neplanuojama. Anot jo, kompensacijos gyventojams yra taiklesnė priemonė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad šį šildymo sezoną kompensacijų gavėjų skaičius sieks apie 170,6 tūkst., o išlaidos kompensacijoms – daugiau nei 80 mln. eurų.
Praėjusį sezoną kompensacijas kas mėnesį gavo vidutiniškai apie 164,6 tūkst. žmonių, jiems išmokėta 69 mln. eurų.
