Byloje nustatyta, kad bendrovė buvo gavusi paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę, skirtą ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse. Įgyvendindama projektą bendrovė įsigijo įvairią metalo apdirbimo ir poliuretano purškimo įrangą, sukūrė darbo vietas bei vykdė veiklą. NMA, atlikusi patikrą vietoje, nustatė, kad dalis įsigytos poliuretano purškimo įrangos projekto įgyvendinimo laikotarpiu nebuvo naudojama, todėl nusprendė neišmokėti likusios 7 520 Eur paramos dalies ir susigrąžinti 18 178 Eur jau išmokėtos paramos.
LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas nevisiškai įvykdė verslo plane numatytus įsipareigojimus, susijusius su įsigyta įranga, todėl nebuvo tinkamai laikomasi paramos įgyvendinimo taisyklių reikalavimų. Tačiau teismas kartu konstatavo, kad NMA skundžiamame sprendime pareiškėjo veiksmai buvo kvalifikuoti netinkamai.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad skirdama finansinę sankciją NMA nevertino, ar pareiškėjo veiksmais buvo padaryta finansinė žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. LVAT pabrėžė, kad tokios aplinkybės yra būtinos sprendžiant dėl sankcijos taikymo pagrįstumo ir proporcingumo. Kadangi šios būtinosios sąlygos nebuvo tinkamai nustatytos ir pagrįstos, teismas sprendė, kad sankcija pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai.
LVAT panaikino Regionų administracinio teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – tenkino bendrovės skundą, panaikino NMA 2022 m. birželio 15 d. sprendimą „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, vėlesnį NMA atsakymą į skundą bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą.
