Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugsėjo 13d. 07:59

M.Majauskas kirps loterijų verslo ir sporto bambagyslę: LTOK finansuoti siūlo iš biudžeto

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir „Olifėjos“ biurai
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir „Olifėjos“ biurai
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas užsimojo pakeisti sporto finansavimą. Iki šiol loterijų bendrovės nuo nominaliosios išplatintų loterijos bilietų vertės 5 proc. pervesdavo į biudžetą, o 8 proc. – paramai, kurios liūto dalis keliaudavo Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK). M.Majausko parengtoje pataisoje numatyta, kad loterijų verslas visus 13 proc. turėtų pervesti į biudžetą, o aukšto meistriškumo sportui finansavimas būtų padidintas 38 proc. ir skiriamas iš biudžeto.

Tai numatantį įstatymo projektą Seimo BFK pirmininkas registruos pirmadienį ryte.

„Kerpame loterijų verslo ir sporto bambagyslę. Siekiame užtikrinti, kad sportas turėtų būti valstybės politikos, o ne loterijų verslo dalis“, – 15min teigė M.Majauskas.

Finansavimą sportui žada didinti 38 proc.

Seimo BFK pirmininkas tvirtina, kad atsisakius loterijų paramos modelio, aukšto meistriškumo sporto rėmimas ne tik nesumažėtų, bet netgi padidėtų, nes Finansų ministerija įsipareigotų finansavimą sportui padidinti daugiau nei trečdaliu.

„Vietoj šiuo metu galiojančios tvarkos, kai loterijų verslas 5 proc. moka į biudžetą ir 8 proc. perveda paramai, nustatome 13 proc. mokestį į biudžetą. Visos iš šio mokesčio surinktos pajamos būtų skirtos sportui ir dar papildomai Finansų ministerija įsipareigoja finansavimą padidinti 38 proc.“, – aiškina M.Majauskas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

2020 m. loterijų organizatorių skiriama parama, kurios didžioji dalis keliavo sportui, buvo lygi 8,5 mln. eurų. Tad įstatymo pataisos rengėjai skaičiuoja, kad finansavimą aukšto meistriškumo sportui, įskaitant LTOK ir Lietuvos paralimpiniam komitetui (LPK), padidinus 38 proc., sportui finansavimas padidėtų apie 3 mln. eurų.

Numatoma, kad loterijų organizatorių sumokamas 13 proc. mokestis nuo išplatintų loterijos bilietų vertės patektų į biudžetą, o Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) naudotų jai skirtus asignavimus iš biudžeto ir atitinkamai paskirstytų juos LTOK ir LPK.

Jei įstatymo projektas, kurį pasirašė visų frakcijų atstovai, būtų priimtas, jis įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d.

Tikisi daugiau skaidrumo

M.Majauskas tvirtina, kad naujoji sporto finansavimo tvarka įneštų daugiau skaidrumo.

„Lietuvoje veikia unikali tvarka, kai loterijas organizuoja privatus verslas, kuris pagrindinę mokesčių dalį sumoka ne į biudžetą, bet perveda tiesiai sporto organizacijoms, Olimpiniam komitetui. Tokiu būdu išvengiama įstatymuose numatytos atskaitomybės, Valstybės kontrolės audito ir viešųjų pirkimų“, – kodėl nori keisti sporto rėmimo modelį aiškina M.Majauskas.

Tad įsigaliojus naujam įstatymui, LTOK ir LPK kasmet už skirtų lėšų panaudojimą turėtų atsiskaityti ŠMSM, o Valstybės kontrolė galėtų atlikti auditą ir patikrinti kaip LTOK ir LPK naudoja valstybės lėšas. Pažymima, kad LTOK ir LPK kitas gaunamas pajamas (dividendus, savanorišką paramą ar kitas lėšas) galėtų ir toliau naudoti laisvai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lietuvos tautinis olimpinis komitetas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

Didžiausias loterijų rinkos žaidėjas, užimantis net 75 proc. rinkos – „Olifėja“. O „Olifėjos“ didysis akcininkas, turintis 51 proc., yra Tautinis olimpinis komitetas.

Tad M.Majauskas atkreipia dėmesį, kad didžiausio loterijų organizatoriaus pagrindinis akcininkas, LTOK, įstatymu numatytą dalį mokesčių perveda sau kaip paramą.

„Įdomu pastebėti, kad dar 2018 m. Finansų ministerija siūlė didinti Olimpiniam komitetui skiriamą finansavimą net 38 proc., jei pinigai būtų skiriami skaidriai iš biudžeto. Lietuvos olimpinis komitetas šiam siūlymui tuo metu nepritarė. Manau, metas prie šios diskusijos sugrįžti“, – įsitikinęs M.Majauskas.

Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad susiklosčiusi keista situacija, kad žymiausi Lietuvos sportininkai tampa loterijų verslo priedanga.

„Kai bandoma keisti loterijų įstatymą, į Seimą atkeliauja žymiausi Lietuvos sportininkai – čempionai, vicečempionai. Palyginimui, jei „Maxima“ pelno mokestį ne į biudžetą mokėtų, o remtų Lietuvos kariuomenę ir nagrinėjant PVM tarifą, į Seimą jį ginti ateitų ne prekybos asociacijų atstovai, o generolai“, – ironizavo M.Majauskas.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat pažymima, kad loterijų organizatorių pajamos nėra stabilios ir laikui bėgant gali sumažėti dėl atsiradusios konkurencijos ir kitų veiksnių, todėl labdaros ir paramos gavėjo tiesioginis priklausomumas nuo loterijų organizatoriaus kelia grėsmę veiklos tęstinumui. Pavyzdžiui, 2020 m. dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos ir sumažėjusių UAB „Olifėja“ pajamų LTOK gavo 0,6 mln. Eur. mažiau paramos lyginant su 2019 m.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./„Olifėja“
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./„Olifėja“

„Atsižvelgiant į tai, šiuo metu esantis tiesioginis LTOK pajamų priklausomumas nuo loterijų organizatoriaus pajamų reiškia LTOK pajamų nestabilumą, kurio būtų išvengiama gaunant finansavimą iš valstybės biudžeto lėšų“, – nurodoma aiškinamajame rašte.

Nors loterijų organizatoriai daugiausia paramos perveda sportui, dalį lėšų gauna ir kitos organizacijos. Tad naujos įstatymo pataisos aiškinamajame rašte žada, kad ir šiems labdaros ir paramos gavėjams yra planuojama numatyti papildomą paramą iš valstybės biudžeto lėšų.

LTOK tokiam modeliui pritartų su dviem sąlygomis

Diskusiją dėl tokio sporto finansavimo modelio Seimo BFK buvo surengęs rugpjūčio viduryje. Tuomet Lošimų priežiūros tarnyba, Finansų ministerija kritikavo dabartinį modelį, teigdamos, kad vadinamoji parama iš tiesų yra mokestis, nėra užtikrinamas skaidrumas.

O LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė atkreipė dėmesį, jog iš biudžeto gaunamais pinigais negalima du kartus finansuoti ir remti tą pačią veiklą. Todėl, jei valstybė moka stipendijas, LTOK iš tų pačių pinigų to paties daryti negalėtų.

„Valstybė jau remia ir finansuoja federacijų programas. Tokiu atveju mes federacijų taip pat negalėtume finansuoti. Valstybė jau finansuoja aukštąjį meistriškumą. O mūsų kriterijai, kurie yra nukreipti tik į Olimpines žaidynes, patenka į tą pačią kriterijų sistemą ir mes nebegalėtume finansuoti sportininkų pasirengimo. Finansų ministerija sakė, kad galėsime, bet kaip, atsakyti negalėjo“, – paklausta, kodėl atmetė praeitos valdžios pasiūlymą keisti finansavimo modelį ir didinti finansavimą sportininkams, aiškino LTOK vadovė.

LTOK nuotr./Daina Gudzinevičiūtė
LTOK nuotr./Daina Gudzinevičiūtė

Vis dėlto ji tvirtino pritarsianti pokyčiams, jei bus išspręstas finansavimo dubliavimo klausimas bei jis nemažės.

Kaip kitose šalyse

M.Majauskas lygina, kad daugelyje ES valstybių, nacionalinius olimpinius komitetus finansuoja valstybė skirdama lėšas iš biudžeto (Ispanija, Italija, Kroatija, Latvija, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija). O kitose valstybėse (Lietuva, Belgija, Nyderlandai, Slovėnija, Vokietija) nacionalinių olimpinių komitetų pajamos yra siejamos su loterijų skiriama parama.

Visose valstybėse (išskyrus Lietuvą), kuriose nacionalinių olimpinių komitetų pajamos yra siejamos su loterijų skiriama parama, yra arba valstybinis loterijų monopolis, arba valstybės reguliuojamas loterijų monopolis.

„Nebuvo nustatytos nė vienos valstybės, išskyrus Lietuvą, kurioje nacionalinis olimpinis komitetas būtų pagrindinis loterijų organizatorius“, – pažymi M.Majauskas.

Lietuvoje Tautinis olimpinis komitetas turi 51 proc. UAB „Olifėja“ akcijų, kuri valdo 75 proc. loterijų verslo Lietuvoje. Pagal Loterijų įstatymą loterijų organizatorius moka 5 proc. į valstybės biudžetą ir 8 proc. nuo išplatintos bilietų vertės skiria paramos gavėjams.

Atitinkamai 2020 m. 95 proc. visų LTOK pajamų sudarė „Olifėjos“ skiriama parama (6,8 mln. eurų) ir „Olifėjos“ išmokėti dividendai (3,5 mln. eurų).

2021 m. I ketv. duomenimis, „Olifėja“ užima 75 proc. rinkos, „Euroloto“ – 24 proc., „Žalgirio loto“ – 1 proc. O kiti organizatoriai nesiekia nė vieno procento rinkos dalies. Iš viso šiuo metu organizuoti loterijas turi 7 bendrovės.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai: 17

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Video

02:39
00:43
07:42

Esports namai

Grožio programa 360°

URBAN˙/

Kiekvienas gali

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką