Sekite 15min Google
Pasak jo, Hormūzo sąsiaurio užsidarymas ir kuro pabrangimas labai panašiai palietė visas Europos valstybes – prie infliacijos prisidėjo apie 1,5 proc.
„Jei įvertintume, kiek pabrango elektra ir dujos – iki 2 proc. Mes turime dar 1,5 proc. punkto infliacijos, kuri prisidėjo dėl mokestinių pakeitimų (didesni akcizai, panaikinta PVM lengvata karštam vandeniui ir centralizuotam šildymui) ir dar apie 2 proc. punktai infliacijos yra dėl bene sparčiausiai ES augančių darbo sąnaudų (minimalus atlyginimas daugiau kaip dešimtadaliu ir beveik dešimtadaliu šiemet didėja vidutinis darbo užmokestis“, – komentavo ekonomistas.
N.Mačiulio teigimu, šis augimas yra spartesnis nei produktyvumo augimas.
„Jau matematikai čia ekonomika pavirsta į didesnę infliaciją. Turime 6 proc. infliacijos, kuri didesnė nei kitose šalyse“, – nurodė jis.
Pasak jo, kai prasideda kalbos, ką gali padaryti valdžia: galbūt dar pasiskolinti pinigų ir įlieti į ekonomiką, padalinti vienoms ar kitoms grupėms žmonių, gal laikinai sumažinti kokį mokestį, tos priemonės populiarios, trumpuoju laikotarpiu pagerina optiką ir fasadą.
„Bet pasekmės vis tiek tokios, kad tai yra įlieti pinigai, nesukurta pridėtinė vertė. Prisidėjo ir pensijų fondų lėšos, kurių išleista daugiau nei milijardas eurų. Tai irgi paskatino spartesnį kainų augimą“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Ekonomisto nuomone, valdžiai nereikėtų imtis veiksmų, kurie sukuria perteklinę infliaciją. „Svarbu nepadaryti ekonominės politikos klaidų. Valdžios ir reguliavimo turi būti tiek, kiek reikia – nei per daug, nei per mažai“, – teigė jis.