Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto specialistas Albertas Gapšys sakė, kad mažmeninių kainų kilimas logikos neturi.
„Kad ir kaip šnekėtume apie kainų kritimą, vis tiek po truputį artėjam prie Europos Sąjungos vidurkio. Neatmetama galimybė, kad vienais ar kitais metais gali pigti produktai. Dažniausiai dėl tų pačių klimatinių priežasčių vienais metais maisto kainos keliamos, o kitais metais krenta. Tai ypač būdinga kalbant apie daržoves, grūdus, kiek mažiau – gyvulininkystę. Tokios tendencijos vartotojui nėra geros, bet tokia realybė“, – sakė A.Gapšys.
Kita vertus, jis nesutinka, kad visi procesai, vykstantys pasaulio ar Europos rinkoje, turi būtinai veikti ir Lietuvos vidaus rinką.
„Maisto kainų didėjimas pasaulyje yra tik priedanga. Aš sutinku, jeigu įmonė gali užsienyje produkciją realizuoti didesnėmis kainomis, tai gerai, bet visai neseniai pieno perdirbimo įmonės aiškino, kad kaip tik eksporto rinkos siaurėja, kainos krenta“, – sakė A.Gapšys.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas taip pat stebisi maisto produktų kainomis parduotuvėse.
„Kažkodėl, kai parduotuvėje šoktelėja kaina, tada skelbia, kad pabrango žaliavos. Kokios žaliavos, žaliava ir yra gyva kiaulė. Arba sakoma, kad pabrango grūdai, todėl pabrango ir kiauliena. Bet juk grūdai pabrango mums, augintojams, o ne prekybos tinklams. Jiems grūdai nepabrangsta, jie brangsta tam, kuris juos perka ir šeria kiaulę. Jam pakyla išlaidos, bet supirkimo kaina nuo to nepriklauso. Tu gali dirbti į minusą, bet niekam neįdomu“, – sakė A.Baravykas.
