Šiaurės šalys – vienas sėkmingiausių pasaulio regionų, vertinant gyvenimo kokybę, socialinę aplinką, darbo kultūrą. Tačiau politologas Mindaugas Jurkynas sako, kad norint ir toliau išlikti vienu labiausiai klestinčių regionų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, būti inovacijų lyderiu bei sukurti sąlygas tolesnei ekonominei ir socialinei regiono plėtrai, būtina glaudžiau koordinuoti veiksmus ir sprendimus tarp Šiaurės ir Baltijos valstybių.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Milda Dargužaitė |
Šia kryptimi dirbama jau pora dešimtmečių. 1992 metais gimė Baltijos ir Šiaurės šalių aštuonetukas, vadinamasis Nordic Baltic 8 (NB8). Tai – neformalus Šiaurės ir Baltijos valstybių vyriausybių bendradarbiavimo formatas.
„Mūsų geografinė priklausomybė, tamprūs geopolitiniai santykiai tokiuose formatuose kaip NB8 rodo, kad tarpvalstybiniai ryšiai gana tvirti. O jei avansu pagalvotume apie prisijungimą prie Šiaurės šalių elektros energijos rinkos, fizinių jungčių su Šiaurės Europos regionu ateityje bus dar daugiau“, – prognozavo M.Jurkynas.
Investicijos kasmet auga
Lietuva atvirai sako, kad regiono šalių pagalba ir palaikymas gali padėti užsitikrinti didesnį svorį Europos ir transatlantinėje plotmėje, spręsti Lietuvai ir visam regionui aktualias problemas.
Šiaurės kryptis Lietuvoje ypač akcentuojama, tačiau politikų kalbas turi lydėti ir atitinkami veiksmai, o pastaruosius – pinigai iš biudžeto.
Šiaurės šalys visada buvo vienos didžiausių Lietuvos transatlantinės krypties rėmėjų. „Jei Šiaurės šalis vertinsime kaip vieną valstybę, tai bus didžiausias investuotojas Lietuvoje, nekalbant jau apie finansinę paramą valstybės pilietinei visuomenei, demokratijai ir kitiems svarbiems procesams, kurie buvo ypač svarbūs mums kaip besivystančiam, nepriklausomybę atgavusiam ir valstybingumą atstačiusiam kraštui“, – kalbėjo M.Jurkynas.
Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad, kalbant apie tiesiogines užsienio investicijas, Lietuvos žvilgsnis iškart krypsta į Skandinaviją.
„Skandinavai į mus žiūri kaip į vietinę rinką, turime tai išnaudoti“, – teigė M.Dargužaitė. Pavyzdžiui, 2012-aisiais naujų investicinių projektų pirmiausia tikimasi iš didžiausių šalies investicijų partnerių: Vokietijos, Nyderlandų, JAV, Švedijos, kitų Šiaurės šalių – Norvegijos, Danijos ir Suomijos.
Didžiausias investicijas į gamybą šiemet planuoja Danijos „Danspin“ (41,4 mln. Lt), Raseiniuose atidarysianti verpalų gamyklą.
„Mūsų paskaičiavimais, vien Lietuvoje jau veikiantys investuotojai per artimiausius dvejus metus turi poreikį įdarbinti apie 1 tūkst. žmonių, mokančių skandinavų kalbas. Spėjama, kad poreikį jaučia ir daugiau įmonių, taigi, šis skaičius, tikėtina, yra dar didesnis. Paklausą turi inžinieriai, buhalterinės apskaitos, finansų ir kitų sričių specialistai, galintys bendrauti viena iš skandinavų kalbų. Kalbame ir su naujais potencialiais investuotojais, kurie norėtų steigti paslaugų centrus, daugiausia dirbančius su Skandinavijos šalimis. Jie galėtų įdarbinti net apie 4 tūkst. žmonių, kalbančių danų, švedų, norvegų ir suomių kalbomis“, – ateities perspektyvas nušvietė M.Dargužaitė.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Mindaugas Jurkynas |
Įvertinusios šiaurės kalbų potencialą, keturios Lietuvos ministerijos pasirašė memorandumą dėl Šiaurės šalių kalbų mokymo, numatantį priemones skatinti šių kalbų mokymąsi.
„fDiMarkets“ duomenimis, nuo 2003 m. sausio iki 2012 m. gegužės Skandinavijos šalių įmonės Lietuvoje įgyvendino 72 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus (20,8 proc. visų TUI projektų Lietuvoje). Bendra projektų vertė siekia 1,28 mlrd. eurų.
Įgyvendinus projektus Lietuvoje sukurtos 6173 darbo vietos. Vienas Skandinavijos įmonės projektas Lietuvoje sukuria vidutiniškai 85 darbo vietas. Projekto vertė sudaro apie 17,71 mln. eurų.
Langas į Rytų rinkas
Šiaurės šalys, M.Jurkyno teigimu, yra patikimas Lietuvos partneris saugumo, energetikos ir ekonomikos srityse.
„Tai – skaidrios, turtingos valstybės: ką pasako, tą padaro. Nežada to, ko neįgyvendins. Šiaurės šalys orientuotos į orumą, pragmatiškumą, konsensusą – kartais šių dalykų vertėtų pasimokyti ir mums“, – patarė politologas.
Lietuvoje jau veikiantys investuotojai per artimiausius dvejus metus turi poreikį įdarbinti apie 1 tūkst. žmonių, mokančių skandinavų kalbas.
Kalbant apie Šiaurės šalis, neįmanoma neužsiminti apie jų aukštą politinę kultūrą, gerą šalies institucijų, viešojo sektoriaus vertinimą. „Ten veikia pavydėtinai stiprios profsąjungos. Jos ir vyriausybė sudaro tam tikrus susitarimus, užtikrinančius visuomenės stabilumą. Šiaurės šalys atlieka tarpininko vaidmenį įvairiuose konfliktuose, skiria daug dėmesio humanitariniams projektas, todėl dažnai yra vadinamos pasaulio moraline sąžine. Tokią reputaciją tikrai nelengva užsitarnauti“, – kalbėjo M.Jurkunas.
Tuo metu Lietuvoje neretai pasigendama socialinės atsakomybės, valdžios institucijų autoriteto, pasišventimo darbui, pagaliau – politinio stabilumo. Ar Šiaurės šalys vertina mus kaip solidų, nuspėjamą partnerį? Ar sukuriame patikimos demokratinės visuomenės įvaizdį?
„Šiaurės šalys neabejotinai mus vertina kaip valstybę, kuri per 20 metų padarė milžinišką progresą – politikos, teisėtvarkos, žmogaus teisių prasme. Baltijos šalys įsisavino rinkos ekonomikos principus ir sukūrė palankią aplinką verslui. Skandinavai veikia mūsų palyginti mažose rinkose, nes atveriame langą į didesnes Rytų rinkas. Mūsų verslo aplinka kur kas palankesnė ir stabilesnė nei ten. Esame dinamiški, o mūsų gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių rodo didžiulį potencialą“, – svarstė M.Jurkynas.
Erdvės bendradarbiavimui dar yra
M.Jurkyno įsitikinimu, Baltijos šalys skandinavams jau yra lygiavertis partneris. „Trademap“ duomenimis, Lietuvos eksportas į Skandinavijos šalis kasmet auga ir yra didesnis nei į kaimyninę Lenkiją – pernai jis siekė 7,3 mlrd. Lt. Daugiausiai eksportuojame baldų, medienos ir jos dirbinių, plastiko, tabako, dirbinių iš geležies ir plieno ir kt.
Nepamirškime, kad šalia turime Lenkiją – vieni ją gali mėgti, kiti – ne, tačiau reikia pripažinti, kad, žiūrint į mūsų geopolitinę padėtį, infrastruktūrą ir būsimas dujų jungtis, Lenkija yra vienintelis kelias.
Tačiau vien ekonominių ryšių nepakanka. „Šiaurės kryptis Lietuvoje ypač akcentuojama, tačiau politikų kalbas turi lydėti ir atitinkami veiksmai, o pastaruosius – pinigai iš biudžeto. Kalbu apie finansavimą Lietuvos ir Skandinavijos šalių veiklai – bendriems projektams ir iniciatyvoms. Turėtų būti galvojama apie įvairias moksleivių ir mokslininkų mainų programas, specialistų, ekspertų, žiniasklaidos atstovų dalyvavimą bendruose projektuose“, – kalbėjo M.Jurkynas.
Be to, jo įsitikinimu, Šiaurės šalis reikėtų vertinti kaip vieną iš strateginių partnerių, o ne alternatyvą kažkam kitam.
„Nepamirškime, kad šalia turime Lenkiją – vieni ją gali mėgti, kiti – ne, tačiau reikia pripažinti, kad, žiūrint į mūsų geopolitinę padėtį, infrastruktūrą ir būsimas dujų jungtis, siekiant diversifikacijos, galų gale, norint prisijungti prie Vakarų Europos elektros tinklų sistemos, Lenkija yra vienintelis kelias“, – pabrėžė politologas.
2011 m. Lietuvoje ypač didėjo Švedijos (3,8 mlrd. Lt), Kanados (1,2 mlrd. Lt), Nyderlandų (373,3 mln. Lt) ir Suomijos (331,2 mln. Lt) TUI, o daugiausia mažėjo Estijos (–2,2 mlrd. Lt), Danijos (–648,9 mln. Lt) ir Liuksemburgo TUI (–498,8 mln. Lt).
72 projektai
* Skandinavijos įmonės Lietuvoje daugiausiai investavo į finansinių paslaugų (17 TUI projektų), plataus vartojimo prekių (9 projektai), pramonės įrengimų (7), tekstilės (4), elektronikos komponentų (4), krovinių gabenimo (4) sektorius. Didžiąją dalį sudaro gamybos (30), verslo paslaugų (18) ir pardavimų (15) projektai. Daugiausiai projektų Lietuvoje gyvendino bankų sektoriaus kompanijos („Den Norske Bank“, „Skandinaviska Enskilda banken“, „Danske Bank“), baldų pramonės įmonės „Svenheim“ ir „Hjellegjerde“, elektroninės įrangos gamybos įmonė „Kitron“, nekilnojamojo turto investicijų kompanija „Anders Wilhelmsen Group“, šildymo įrangos gamintoja „Adax“, inžinierinių konsultacijų bendrovė COWI, logistikos bendrovė „Bjork.Eklund Group“, šių metų vasarį tapusi „Greencarrier“.
* Nuo 2003 m. sausio iki 2012 m. gegužės mėn. Skandinavijos šalių įmonės Lietuvoje įgyvendino 72 TUI projektus: Švedija – 31, Norvegija – 26, Danija – 13, Islandija – 2.
Šaltinis: fDiMarkets
Šiaurė plius Baltija
* Šiaurės ir Baltijos valstybės kartu – tai 32 mln. gyventojų regionas, kurio metinis bendras vidaus produktas sudaro 1,5 trilijoną JAV dolerių. Tai regionui suteikia penktą pagal dydį Europos ekonomikos statusą (10-12 vietą pasaulyje).
* Regionas yra 8 vietoje pagal eksporto apimtis pasaulyje, 6 vietoje pagal sukauptąsias investicijas. Šiaurės ir Baltijos šalys pakankamai gerai vertinamos įvairiais tarptautiniais matais (pvz., Human Development Index), pagal kuriuos šalys priskiriamos labiausiai pažengusioms pasaulyje.
Apie NB8
* Baltijos ir Šiaurės šalių aštuonetas, vadinamasis Nordic Baltic 8 (NB8), yra neformalus Šiaurės ir Baltijos valstybių vyriausybių bendradarbiavimo formatas, veikiantis nuo 1992 m. NB8 bendradarbiavimo interneto portalas http://nb8.mfa.lt
Šiaurės ir Baltijos valstybės kartu – tai 32 mln. gyventojų regionas, kurio metinis bendras vidaus produktas sudaro 1,5 trilijoną JAV dolerių.
* Kiekvienais metais NB8 veiklą (darbotvarkę) koordinuoja viena NB8 šalis. NB8 koordinacinė veikla reiškia, jog šalis rengia ir globoja joje vyksiančius susitikimus. Lietuva NB8 darbotvarkę koordinuoja šiais metais.Per metus Lietuvoje įvyks keliasdešimt įvairaus lygmens Šiaurės ir Baltijos šalių atstovų susitikimų ir renginių.
* Pirmą šių metų pusmetį jau įvyko keliolika įvairių sričių ekspertų susitikimų – užsienio reikalų, gynybos, energetikos, kibernetinio saugumo, teisingumo, finansų sektoriaus, lyčių lygybės ir vystomojo bendradarbiavimo. NB8 ir Jungtinės Karalystės Ministrų Pirmininkų susitikime Stokholme buvo aptarti svarbūs socialinės politikos klausimai, NB8 šalys mezga kontaktus ir naujose, pavyzdžiui, atominės saugos, srityse.
* Rugsėjo 3-4 d. Vilniuje vyks Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas. Jo metu ministrai aptars Šiaurės ir Baltijos regiono bendradarbiavimą, ES rytų kaimynystės ir Artimųjų Rytų aktualijas.
* Atsakyti į klausimus apie Šiaurės ir Baltijos šalis ir laimėti prizų kviečia iki rugsėjo 9 d. vykstanti interneto viktorina http://quiz.mfa.lt.
