Kylio Tarptautinės ekonomikos instituto ekspertai, atlikę skaičiavimus, kiek kainuotų prekybos su Rusija atsisakymas, priėjo išvados, kad Vokietijos ekonomika, skirtingai nuo Rusijos, yra pakankamai atspari šių sankcijų pasekmėms, rašo „Die Welt“.
Kai kurios Vokietijos ekonomikos šakos nukentės labiau, jeigu bus visiškai nutrauktas bendradarbiavimas ir prekyba su Rusija. Visų pirma tai liečia kompanijas, kurios Rusijai parduoda gyvulinės kilmės riebalus, sėklas, riebalų turinčius produktus, santechninę įrangą. Penktadalis Vokietijos gyvulinės kilmės riebalų eksporto nukreipta į Rusiją, ten pat keliauja ir 6-7 proc. Vokietijos santechnikos bei sėklų. Tačiau žvelgiant į bendrą Vokietijos užsienio prekybos padėtį, Rusijos dalis joje sudaro tik 3,3 proc. Pavyzdžiui, rapsų aliejaus eksportas sudarė tik 0,02 proc., gyvulinės kilmės riebalai – 0,03 proc. užsienio prekybos apimties. Automobilių, vaistų eksportas į Rusiją sudarė didesnę dalį – atitinkamai 3,9 ir 4,8 proc. Taigi, sankcijos gali smogti kai kurioms kompanijoms, tačiau tikrai ne visai ekonomikai, teigia ekspertai.
Vienas iš šio tyrimo autorių Klausas Schraderis teigia, kad „Rusijos rinka, be abejonių, kelia vokiečių eksportuotojų susidomėjimą, tačiau nėra ypatingai jiems svarbi“. Jo teigimu, atsisakius prekybinių santykių su Rusija, Vokietijos eksportas sumažėtų 3,5 proc. „Palyginus su 2009 metų krize, kai vokiečių eksportas sumažėjo beveik 18 proc., tai yra labai maži skaičiai“, – sako jis.
Palyginus su 2009 metų krize, kai vokiečių eksportas sumažėjo beveik 18 proc., tai yra labai maži skaičiai
Be to, tyrime pabrėžiama, kad vokiečių eksportuotojai, kuriuos palies sankcijų Rusijai įvedimas, pakankamai greitai suras alternatyvias rinkas, ką vargu ar galės padaryti Rusijos įmonės. „Rusijos dujų tiekėjams, praradusiems pirkėjus Europoje, bus nelengva surasti naujus“, – teigia ekspertas.
Tuo metu „Der Spiegel“ pažymi, kad krizė Ukrainoje jau akivaizdi šalių prekybiniuose santykiuose. „Daugelis vokiečių kompanijų, kurios dar prieš metus investavo Rusijoje arba ketino ten statyti savo gamyklas, atsisakė savo planų arba juos pristabdė“, – sako „German Trade and Investment“ Maskvos skyriaus vadovas. Jo teigimu, Vokietijos įmonės Rusijoje šiuo metu yra maksimaliai atsargios. Beje, tokios tendencijos pastebimos iš abiejų pusių. Įmonės atstovas teigia, kad ir Rusijos koncernai laiko „politiškai teisingu“ verslo su Vokietijos įmonėmis atsisakymu.
Tiesa, neseniai Vokietijos ekonomikos ministras Sigmaras Gabrielis pareiškė, kad „praktiškų alternatyvų“ rusiškoms dujoms, kurios galėtų patenkinti Europos energijos poreikius, nėra. Vokietija iš Rusijos importuoja maždaug 35 proc. suvartojamų dujų, ir S.Gabrielio atstovas spaudai Tobiasas Duenowas pareiškė, jog yra akivaizdu, kad Vokietija sieks sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų. Tačiau ekspertai pažymi, kad tokioje situacijoje Europa vis tiek yra kur kas geresnėje situacijoje nei nuo gamtinių išteklių eksporto visiškai priklausoma Rusija.
