Situacija pasikeitė
Pastaraisiais metais aukso pardavimų sandorius Rusijos vyriausybė vykdė virtualiai. Iš Nacionalinio gerovės fondo taurusis metalas buvo parduodamas ne rinkoje, o centriniam bankui, de facto perkeliant aukso atsargas „iš kišenės į kišenę“.
Dėl to aukso luitai liko šalies aukso atsargų, kurios viršija 2300 tonų ir yra penktos pagal dydį pasaulyje, dalimi.
Tačiau dabar situacija pasikeitė: Rusijos centrinis bankas pradėjo vykdyti faktinius investicinio aukso pardavimus.
Centrinis bankas nenurodė, kada tiksliai prasidėjo aukso pardavimas ir kokia buvo jo apimtis.
Siekia užkamšyti biudžeto skyles
Prieš karą Nacionalinis gerovės fondas sukaupė 405,7 tonos aukso.
Nuo to laiko Finansų ministerija pardavė 57 proc. šių atsargų, arba 232,6 tonos, kad užkamšytų biudžeto skyles.
Dėl to nuo 2025 m. lapkričio 1 d. aukso kiekis fonde sumažėjo iki 173,1 tonos. Bendra likvidaus turto suma Nacionaliniame gerovės fonde, kuri, be aukso, apima ir Kinijos juanius, sumažėjo 55 proc. – nuo 113,5 mlrd. JAV dolerių (98,7 mlrd. eurų) iki 51,6 mlrd. JAV dolerių (44,9 mlrd. eurų).
Palyginti su BVP, nepanaudotos fondo atsargos sumažėjo keturis kartus – iki 1,9 proc. BVP, palyginti su 7,3 proc. BVP prieš karą.
Nori sukontroliuoti rublio kursą
Rusijos centrinis bankas į rinką įleidžia užsienio valiutą, kad kontroliuotų rublio kursą.
Kaip teigia ekspertai, tokių sandorių, anksčiau atliktų su Kinijos juaniais, apimtis šiais metais pasieks maždaug 30 mlrd. JAV dolerių (26,1 mlrd. eurų), o kitais metais – apie 15 mlrd. JAV dolerių (13 mlrd. eurų).
Ekspertų pastebėjimais, tai esą yra logiškas pastarųjų mėnesių politikos tęsinys.
Anot jų, rublio likvidumo perteklius augo dėl aktyvių biudžeto išlaidų ir didelių pajamų iš naftos bei dujų, todėl centrinis bankas ieško būdų paskirstyti spaudimą valiutų rinkai.
Aukso pardavimai leidžia sumažinti priklausomybę nuo juanių sandorių ir diversifikuoti rezervų valdymą.
