Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Maskvos įnoriai: netinka pienas iš Lietuvos ir obuoliai iš Lenkijos

Iš perdirbtų obuolių „Anykščių vynas“ gamina obuolių koncentruotas sultis, obuolių džiovintas išspaudas ir obuolių kvapiąsias medžiagas.
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Obuoliai
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Netikėtas pieno, mėsos ar kitų maisto produktų eksporto draudimas yra rizika, su kuria susidurti gali bet kuris į Rusiją eksportuojantis Lietuvos verslininkas. Rusija problemų sukelia ne tik lietuviams. Lenkija, šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros viceministrės Krystynos Gurbiel teigimu, nuolat baiminasi dėl obuolių eksporto.

Būtent šių vaisių eksporto didžioji dalis tenka Rusijai, o artėjant jų rinkimo sezono pradžiai Lenkija gauna vis daugiau signalų, kad jie "neatitinka" rusiškų standartų.

„Šiuo metu abiejų šalių atitinkamos institucijos apie tai diskutuoja. Tikimės, kad viskas nesibaigs obuolių eksporto draudimu“, – sakė K. Gurbiel.

Obuolių standartai Rusijoje ir Europos Sąjungoje yra skirtingi.

Ji pabrėžė, kad obuolių standartai Rusijoje ir Europos Sąjungoje yra skirtingi, ir ūkininkams ne visada lengva laikytis abiejų sistemų. Už užsienio prekybą atsakinga viceministrė sutiko, kad kartais neatitinkama standartų, tačiau nemažą reikšmę turi ir politiniai aspektai.

K.Gurbiel priminė apie 2006–2008 metų eksporto į Rusiją krizę, kai Lenkija visiškai negalėjo ten įvežti kai kurių savo produktų. „Tai buvo labai rimta problema“, – tuometę situaciją apibūdino ji.

Krizę išspręsti pavyko į valdžią atėjus naujai vyriausybei. Dėl to daugiausia nuopelnų greičiausiai tenka vis dar tas pačias pareigas einančiam žemės ūkio ministrui Marekui Sawickiui, kuris sugebėjo asmeniškai susitarti su tuomečiu Rusijos žemės ūkio ministru.

„Manau, kad tai buvo svarbu, tačiau neteigsiu, kad tai buvo vieno žmogaus šou. Iš esmės politinė situacija pasikeitė, ir draudimas buvo atšauktas“, – kalbėjo pašnekovė.

Lenkija kur kas mažiau priklausoma

Ne pačius geriausius laikus išgyvenanti Rusijos ekonomika galvos skausmu tapo ne vienam Lietuvos ekonomistui. Pagrindinis klausimas – kiek dėl to praras Lietuva?

Lenkija gali jaustis pakankamai rami – jos viso eksporto dalis į Rusiją sudaro vos 6 proc. Kai Lietuva į Rusiją išveža maždaug penktadalį viso savo eksporto

Tuo metu Lenkija gali jaustis pakankamai rami – jos viso eksporto dalis į Rusiją sudaro vos 6 proc. Kai Lietuva į Rusiją išveža maždaug penktadalį viso savo eksporto.

K. Gurbiel pasakojo, kad jos ministerija rimtai užsiima eksporto diversifikavimu. Ypač daug dėmesio skiriama sritims, glaudžiai susijusioms su Rusija. Visų pirma – vaisiams ir daržovėms.

„Ieškome naujų rinkų. Tam, kad, jei Rusija įvestų draudimą, o tokios galimybės atmesti negalime, tai netaptų didžiule problema ir galėtume eksportuoti į kitas šalis“, – paaiškino ji.

„Eurostat“ duomenimis, Lenkija yra kur kas mažiau priklausoma nuo Rusijos ir pagal eksporto vertės, tenkančios vienam šalies gyventojui, rodiklį.

Čia Lietuva – pirmūnė:  vienam lietuviui pernai teko daugiau nei 4 tūkst. litų, o vienam lenkui net 7,5 karto mažiau – apie 540 litų.

K. Gurbiel teigimu, maždaug 70 proc. Lenkijos žemės ūkio produktų eksporto keliauja į ES – Vokietiją, Čekiją ir Jungtinę Karalystę.

„Rusija yra ketvirtoje vietoje. Taigi didelių problemų dėl draudimo kiltų tik atskiriems sektoriams, ypač obuoliams“, – svarstė viceministrė.

Pasitelkia reklamą

Prieš kelerius metus Lenkijoje buvo įkurtas specialus šalies produkcijos reklamavimo užsienyje fondas. Jis finansuojamas iš pirminių žemės ūkio žaliavų, pavyzdžiui, kiaulienos ar pieno, supirkėjų mokamo mokesčio.

„Tas procentas labai nedidelis, tačiau suvokiant, kokį didelį vaidmenį atlieka savos produkcijos reklamavimas, jis atsiperka. Be to, nemenkai prisideda ir ES skiriamos lėšos“, – pasakojo K. Gurbiel.

2013 m. Lenkija buvo surengusi didelę savo žemės ūkio produktų reklamos kampaniją Ukrainoje. Panašiai reklamuotasi ir Afrikoje, Kinijoje, kitur už ES ribų.

2013 m. Lenkija buvo surengusi didelę savo žemės ūkio produktų reklamos kampaniją Ukrainoje. Panašiai reklamuotasi ir Afrikoje, Kinijoje, kitur už ES ribų.

Anot viceministrės, valstybės institucijų sugebėjimas suderinti standartų sertifikatus, o vėliau produktų reklama yra pagrindiniai būdai, kaip galima skatinti prekybą ir diversifikuoti eksportą.

Pasinaudos ateityje

Lenkijos šiaurės rytuose esančio Korycino kaimo sūrio gamintojų asociacijos vadovas Marcinas Bielecas teigiamai vertina tokius vyriausybės sprendimus.

Nors kol kas savo produkciją verslininkas pardavinėja tik šalies viduje, jis sakė, kad jau sulaukia užklausų ir iš užsienio.

„Lenkija yra didelė šalis su 40 mln. gyventojų o mes kol kas negalime pagaminti tiek, kad galėtume eksportuoti“, – teigė M. Bielecas.

Pieno rūgimo kvapo prasismelkusiame gyvenamojo namo rūsyje įrengtame viename iš fabrikėlių lenkas gamina sūrį pagal prieš 20 metų atgaivintą tradicinį receptą.

Technologija nepakitusi išlieka jau daug amžių. Skoniui pagardinti naudojami pomidorai, česnakai, krapai ir kitos vietinės žolelės. Vienos iš fabrikėlio darbuotojų teigimu, sūrį ragauti galima jau po 2 val. nuo gamybos pradžios, tačiau jis gali būti brandinamas ir kelerius metus.

M.Bielecas teigė, kad kitose vietose pernai pradėta naudoti tokius pat įrenginius, kokie yra naudojami Prancūzijoje ar Italijoje – jie užtikrins, kad produkcija atitiktų ES keliamus standartus.

Bet verslininkas pabrėžė ir tradicijos svarbą – sūrio gamybai svarbi ne tik pieno kokybė, bet ir jį duodančioms karvėms skiriamas pašaras, aplinkoje esančios bakterijos.

Džiaugėsi naryste ES

K.Gurbiel pasakojo, kad pastaruosius 10 metų, nuo tada, kai Lenkija tapo ES nare, žemės ūkio produktų eksportas išaugo penkis kartus, o importuojamų ir eksportuojamų produktų santykis padidėjo netgi daugiau.

„Žemės ūkis tapo vienu svarbiausių Lenkijos ekonomikos sektorių. Prieš įstojant į ES daug kas nerimavo, kaip Lenkija prisitaikys prieš naujos situacijos, tačiau laikas parodė, kad naujas galimybes išnaudoti pavyko sėkmingai“, – kalbėjo viceministrė.

Anksčiau Lenkija tradiciškai buvo smulkaus žemės ūkio šalis, tačiau dabar situacija keičiasi, ir dominuoti pradeda vis didesnes teritorijas užimantys ūkiai.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką