Premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė, nuo vasaros vidurio nagrinėjusi valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovų darbo apmokėjimo klausimus, parengė nutarimo projektą. Jis smogs per nepelningų įmonių direktorių kišenes. Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis LŽ pasakojo, kad darbo grupė nesvarstė galimybės dar kartą tiesiog nurėžti dalį vadovų algų, kaip tai buvo padaryta šių metų pavasarį. „Jei įmonė gerai dirba, vadovas turi teisę gauti daugiau. Jei įmonės veiklos rezultatai prasti, be abejo, jos direktorius turėtų gauti gerokai mažiau“, – sakė jis.
Planuojama, kad įmonės vadovo algą sudarys dvi dalys – pastovi ir kintama. Siūloma, kad pastovi atlygio dalis siketų apie 3-6 tūkst. litų. Tikslesnis pastovios sumos dydis priklausytų nuo bendrovės kategorijos, o kintamosios dalies - nuo finansinių įmonės rezultatų. Ši dalis negalėtų būti didesnė už pastovią atlygio dalį. Veiklos rezultatai būtų nustatomi pagal Vyriausybės nutarime nurodytus kriterijus. Kiekviena ministerija turėtų juos konkretizuoti. Finansiniai rezultatai būtų tikrinami kiekvieną metų ketvirtį. „Galutinis atlyginimas turėtų gautis panašus į tą, kuris yra dabar. Tik kai kurių valstybės įmonių vadovų algos mažės“, – aiškino D.Matulionis.
Apkarpė išmokas
Priminsime, kad nuo gegužės ketvirtadaliu buvo sumažintas tarnybinių atlyginimų dydis ne tik valstybės įmonių ir jos kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovams, bet jų pavaduotojams bei buhalteriams. Kartu buvo nustatyti kiti įvairūs apribojimai. Pavyzdžiui, tarnybinių algų su priedais dydis negali būti didesnis kaip 5 vidutiniai mėnesiniai įmonės darbuotojų darbo užmokesčiai. Be to, nuo 55 iki 30 proc. sumažintas maksimalus priedų dydis. Apkarpytos ir premijos. Per metus įmonės vadovas, jo pavaduotojas ar buhalteris gali gauti 1 tarnybinio atlyginimo dydžio premiją, anksčiau galėjo tikėtis keturis kartus didesnės. Pakeitus tvarką teigta, kad jei aukščiausios kategorijos įmonės vadovas galėjo per mėnesį maksimaliai išsimokėti apie 21 tūkst. litų algą, dabar tegali gauti apie 11 tūkst. litų su priedais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šis apkarpymas palietė 500 žmonių, dirbančių 120 valstybės įmonių.
Palies tik vadovus?
Vyriausybės kancleris D.Matulionis kol kas negalėjo pasakyti, ar planuojama nauja tvarka bus taikoma tik valstybės įmonių vadovams, ar ir kai kuriems jų pavaldiniams.
„Norite žinoti viską iškart. Per anksti apie tai kalbėti, tai dar diskusijų klausimas. Dėl to turės apsispręsti ministrai. Nebūtų korektiška, jeigu užbėgčiau jiems už akių. Darbo grupė sprendė tik bendrovių vadovų darbo apmokėjimo klausimą, visa kita – Vyriausybės rankose“, – tikino D.Matulionis.
LŽ kalbintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas sakė, kad planuojama įteisinti naujoji tvarka jam atrodo teisinga. E.Gentvilas mano, kad nuo valstybės įmonės veiklos turėtų priklausyti tik vadovo, o ne visų pavaldinių darbo užmokestis. „Kitaip nukentėtų žemesnes pareigas einantys darbuotojai. Jei, tarkime, Vyriausybė ar įmonės direktorius priima neteisingus sprendimus, bendrovės rezultatai prasti, dėl to nukentėtų niekuo dėti žmonės, algos pasidarytų per mažos. O tai reikštų, kad tokie darbuotojai darbo imtų ieškoti privačiame sektoriuje“, – dėstė jis. E.Gentvilas taip pat pabrėžė, kad uosto direkcijoje šiuo metu atliekama restruktūrizacija, keičiasi pareigybės, ir tuo pačiu grįžtama prie tokių atlyginimų, kokie buvo 2007 metais. „Tai palies beveik visus. Jūrų uosto veikos rezultatai tokie, kokie buvo prieš du metus, todėl ir atlygis dabar bus panašus. Kitą kartą algas peržiūrėsime 2010 metų liepą“, – sakė jis. E.Gentvilo alga su priedais šiuo metu siekia 10 121 litų. Dėl jo paties inicijuotos pertvarkos direkcijoje E.Gentvilo atlyginimas turėtų būti apie 8 tūkst. litų.
Tikisi protingu kriterijų
Valstybės įmonės „Lietuvos paštas“ generalinis direktorius Ernestas Vaidelys LŽ taip pat teigė pritariantis darbo grupės įdėjai bendrovės vadovų algas skaičiuoti atsižvelgiant į pasiektus rezultatus. Tačiau, jo manymu, turėtų būti nustatyti labai aiškūs kriterijai. „Nereikėtų pamiršti ir konkrečios įmonės specifikos. Pavyzdžiui, jei skaičiuojant direktoriaus algą būtų atsižvelgiama į vidutinį įmonės darbuotojų darbo užmokestį, tai nebūtų visiškai teisinga. „Lietuvos paštas“ – specifinė įmonė, joje pluša labai daug žmonių, kai kurie jų – ne visą darbo dieną, todėl jų užmokestis yra mažas. Todėl manyčiau, kad mums reikėtų taikyti kitą kriterijų“, – kalbėjo E.Vaidelys. Jo teigimu, jo darbo užmokestis nuo gegužės sumažėjo apie 37-40 procentų. Tačiau E.Vaidelys nepanoro atskleisti, kiek šiuo metu uždirba.
Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ direktorius Raimundas Žilinskas LŽ aiškino, kad nėra įsigilinęs į Vyriausybės ketinamus priimti pakeitimus. „Galiu tik pasakyti, kad mes esame linkę tam pritarti“, – tikino jis. Vadovas teigė, kad kol kas sunku pasakyti, ar dėl naujos tvarkos jo alga sumažės.
