Nesidrausti – prabanga
„Mažų verslų savininkai neretai yra linkę nuvertinti jų veiklai būdingas rizikas. Manant, kad mažas verslo dydis tarsi gali padėti išvengti nelaimių, pamirštami įvykiai, nuo kurių nė vienas verslas nėra apsaugotas. Nesvarbu, ar įmonėje dirba keli darbuotojai ar jų yra šimtai – verslo patalpose gali nutikti incidentas, vandentiekio avarija, kilti gaisras, o darbuotojai ar klientai susižeisti įvairiausiose situacijose“, – sako Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento vadovas.
Dažnai tokios nelaimės, kaip gaisras ar užliejimas vandeniu, gali sukelti tokią žalą, kurios finansinių padarinių mažesnio dydžio įmonė gali ir nepakelti. Nors draudimo paslaugas smulkus verslas neretai dar vertina kaip nebūtinas, tinkamai pasvėrus rizikas paaiškėja, jog tai veikiau – ne prabanga, o būtinybė.
„Verslai dažnai nepagaili lėšų, pavyzdžiui, moderniai biurų įrangai ar baldams įsigyti, tačiau draudimą vis dar laiko nereikalingu, nesusimąstydami, jog vienas incidentas jų veikos tęstinumui ar reputacijai gali kainuoti daugiau nei kelerių metų draudimo apsauga“, – pastebi S.Lisauskas.
Rizikingiausios verslo sritys
Verslo civilinės apsaugos draudimą aktualu turėti visiems verslams, tačiau visgi egzistuoja sritys, kuriose veikiančios įmonės nesidrausdamos rizikuoja labiau nei kitos.
„Pavyzdžiui, gamybos sritis visada bus rizikingesnė už, tarkime, administracinę veiklą. Ypač, jei gamyboje naudojami „karšti“ procesai, kuomet išauga gaisro, galinčio persimesti į šalia esančius pastatus, tikimybė. Jei gamyboje naudojamos cheminės medžiagos – kyla tikimybė užteršti gamtą, pakenkti žmonių sveikatai. Daugelis turbūt dar prisimena ekologinę nelaimę, kai prieš kelerius metus Alytuje degė padangų sandėliavimo vieta – įmonė tąkart tapo atsakinga ne tik už gaisrą, bet ir už oro taršą“, – pastebi S.Lisauskas.
Pasak eksperto, itin aktualu apsidrausti ir vykdantiems maisto produktų ir supakuotų maisto gaminių prekybą. Su padidinta rizika taip pat susiduria tos įmonės, kurių didesnė apyvarta bei produktų ir paslaugų apimtys – tokiu atveju didesnė tikimybė padaryti klaidą, nepastebėti broko ir panašiai.
„Nėra įmonių, kurioms, rizikų vertinimo požiūriu, verslo civilinės atsakomybės draudimas būtų mažiau reikalingas. Tiesiog atsižvelgiant į įmonės dydį, veiklos specifiką ir galimas rizikas, skiriasi sumos, kurioms draudžiamasi“, − komentuoja „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento vadovas.
Svarbu įvertinti pokyčius
Eksperto teigimu, kasmet svarbu peržiūrėti įmonės veiklą ir įvertinti rizikų lygio pokyčius. Smulkios ir vidutinės įmonės nurodo vidutiniškai susiduriančios su penkiomis išorinėmis verslo rizikomis, rodo tyrimo rezultatai.
„Kasmet atnaujindami sutartis klausiame verslo įmonių, kaip pasikeitė jų verslo apimtys, kokias naujas rizikas verslai gali identifikuoti, galbūt atsirado naujų vidinių ar išorinių dirgiklių saugiai jų veiklai. Skatiname verslo atstovus apie reikšmingus veiklos pokyčius pranešti ir savarankiškai, nelaukiant draudimo poliso atnaujinimo meto“, – sako S.Lisauskas.
Pasak „Lietuvos draudimo“ atstovo, itin svarbu atsižvelgti į įvairius įmonės veiklos aspektus. Kartais įmonės nutyli svarbias detales, kurias paprasčiausiai laiko nereikšmingomis: „Pasitaiko, kad įmonės pamiršta paminėti visą savo vykdomą veiklą. Pavyzdžiui, buvome apdraudę lengvųjų automobilių remontu užsiimančią įmonę, o vėliau buvo kreiptasi dėl žalos, padarytos sunkiasvorei transporto priemonei. Paaiškėjo, kad įmonė pamiršo paminėti, jog retkarčiais remontuoja ir tokius automobilius, tad draudimas tuo atveju negaliojo. Taigi, labai svarbu draudimo atstovams detaliai pristatyti savo veiklos niuansus, kad šie galėtų įvertinti visas potencialias grėsmes.“
„Lietuvos draudimo“ užsakymu 2025 m. vasario mėnesį KOG institutas atliko smulkaus ir vidutinio verslo tyrimą apie išorines rizikas ir jų valdymą. Buvo apklaustos smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, kuriose dirba iki 250 darbuotojų; iš viso buvo atliktos 402 apklausos.
