„Mažiausiai uždirbantys yra ir mažiausiai apsaugoti. Jie kur kas sunkiau atsitiesia po vėtrų, nes gamtos padaryti nuostoliai finansiškai jiems yra nepakeliamai dideli. Antai praėjusio savaitgalio vėtra labiausiai gadino stogus. Jei žmogus neturi draudimo ir menkai teuždirba, jam tokie nuostoliai tampa išties nepakeliami. Daugiau uždirbanti šeima kur kas greičiau susitvarkys stogą, net ir neturėdama draudimo“, – teigė „PZU Lietuva“ Žalų departamento direktorius Modestas Žilionis.
„PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta visuomenės apklausa parodė, kad mažiausių pajamų gyventojai pradėjo rūpintis draudimu atėjus sunkmečiui, tuo tarpu daugiau uždirbantys turi ilgesnį draudimo stažą – 5-10 metų.
M. Žilionis pateikė apklausos duomenis, kuriuose matyti, kad tarp žmonių, kurie gauna 500-1000 Lt vienam šeimos asmeniui, savo būstą apsidraudė 48 proc., o uždirbančių per 1500 Lt vienam šeimos nariui tarpe draudimu pasirūpino jau 53 proc.
„PZU Lietuva“ ekspertas atkreipė dėmesį, kad draudžiant būstą reikėtų atidžiai įvertinti draudimo apsaugą.
„Visos investicijos į namą gali būti apdraustos. Pavyzdžiui, pakeitus seno namo stogą, langus, apšiltinus pastatą, vertėtų apie tai informuoti draudiką ir atnaujinimus įtraukti į sutartį. Jei audra apgadintų atnaujintą seno namo stogą, žmogui būtų atlyginti visi nuostoliai, neskaičiuojant nusidėvėjimo“, – pataria M. Žilionis.
Jis pabrėžė, kad atsitikusi nelaimė retai tampa priežastimi draustis iki šiol neapsidraudusiems – tik 2 proc. apklaustų gyventojų atsakė, kad draustis paskatintų gyvenimo patirtis.
