Toks reikalavimas nebuvo taikomas tik mažiesiems alaus, midaus ir vaisių vyno gamintojams, todėl nepagrįstai buvo užkertamas kelias lygiavertiškomis sąlygomis gaminti kitus fermentuotus silpnuosius alkoholinius gėrimus. Įsigaliojus įstatymo pataisai, gauti licenciją veiklai gamintojai galės sudarę sutartis dėl naudojimosi kitų laboratorijų paslaugomis. Seimo nariai sutarė, kad palengvinimas galios visiems gamintojams.
„Šių įstatymo pataisų dėka laimės ir vartotojai. Pavyzdžiui, dabar didelę dalį Lietuvoje parduodamo sidro sudaro užsienyje pagamintas ir cukraus pertekęs sidras, o kokybiško lietuviško sidro ar vynuogių vyno praktiškai nėra. Akivaizdu, kad reikalauti iš smulkių gamintojų turėti savo nuosavas tyrimų laboratorijas yra perteklinis, brangus ir tiesiog nepakeliamas reikalavimas“, – teigia Laisvės frakcijos seniūnas V.Mitalas.
Viena iš projekto iniciatorių Ieva Pakarklytė pabrėžia, jog nuosava sertifikuota laboratorija kainuoja apie keliasdešimt tūkstančių eurų – smulkiesiems verslininkams tokie kaštai yra praktiškai nepakeliami.
„Ši perteklinė nuostata užkrauna papildomą naštą verslams ir sukuria reikšmingus nuolatinius kaštus. Pakoregavus įstatymą, gamintojai galės sudaryti sutartis dėl naudojimosi ir kitų atestuotų institucijų ar įmonių maisto produktų kokybės tyrimo laboratorijų paslaugomis. Turėsime mažiau biurokratinės naštos ir daugiau kraftinio lietuviško sidro“, – sako Laisvės frakcijos narė.
Numatoma, jog šios Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos Lietuvoje įsigalios nuo 2022 m. gegužės.
