Tokių skelbimų nekilnojamojo turto bendrovių interneto svetainėse apstu. Nedidelius butus parduodančių agentūrų vadybininkai tikino, kad jais labiausiai domisi vieniši, vyresnio amžiaus žmonės arba studentai. Kartais domisi ir jaunos šeimos, kurios neturi pinigų įsigyti didesniam būstui.
Butus parduodantis Linas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, pasakojo, kad maži butai pirkėjams patrauklūs dėl nedidelės jų kainos.
„Žiūrima ne į buto plotą, o į kainą. Mažus butus parduoti lengviau nei didelius. Užtenka 120 tūkst. Lt ir turi butą“, – sakė Linas.
Maži butai, kurių plotas iki 21 kv.m, anksčiau buvę bendrabučio kambariai be patogumų. Tinkamai sutvarkius, jie beveik niekuo nesiskiria nuo įprastų vieno kambario butų. Tokių mažų suremontuotų butų su patogumais kaina svyruoja 120-150 tūkst. Lt. Nesant patogumų, kaina nukrenta iki 100 tūkst. Lt ir mažiau. Skaičiuojant pagal kvadratinio metro kainą, maži butai yra brangūs. Vieno kvadratinio metro kaina gali būti ir daugiau nei 7 tūkst. Lt, panašiai tiek įkainotas naujos statybos butas Santariškėse. Tačiau įpirkti didesnius butus tapo sudėtingiau dėl sugriežtėjusių bankų sąlygų.
„Šiuo metu žmonėms sudėtinga gauti paskolas dėl aukštų palūkanų. Kaip pradinį įnašą svarbu turėti nors keletą dešimčių tūkstančių savo pinigų, tuomet lengviau gauti paskolą. Butų rinkoje tikrai netrūksta. Jei žmogus perka, pasirinkti yra iš ko. Dabar yra lengviau nusipirkti, nei parduoti“, – tikino nekilnojamojo turto bendrovės „Vilniaus būstas“ atstovė Olga Šlepkova.
Vilioja vieta
Anot nekilnojamojo turto portalo „NT konsultacijų spektras“ atstovės Daivos Gavėnaitės, pirkėjai domisi tais mažais butais, kurie yra arčiau miesto centro.
„Butais, esančiais, pavyzdžiui, Naujininkuose, nepaisant mažesnės kainos, susidomėjimas gana menkas“, – sakė Daiva.
Tačiau bendrabučio tipo namuose, kitaip nei įprastuose daugiabučiuose, į butą įeinama ne per laiptinę, o per koridorių. Nekilnojamojo turto vadybininkai pripažįsta, kad šie koridoriai ir „neaiškūs“ kaimynai gąsdina potencialius pirkėjus, nepaisant, kad parduodamas butas suremontuotas ir atrodo kaip naujas.
Nenori įteisinti
Aplinkos ministerija nenori leisti statyti naujus butus, kurių plotas būtų 25 kv.m. Ministerijos klerkai argumentuoja, kad gyvenimas tokiuose mažuose butuose kenkia sveikatai, nes yra didesnis oro užterštumas, triukšmas, padidėja nelaimingų atsitikimų ir ligų galimybė. Šiuo metu rinkoje paklausūs parduodami butai, kurių bendras plotas mažesnis nei 20 kv.m. Panašaus ploto butai populiarūs Paryžiuje bei Briuselyje. Pagal šiuo metu galiojančias Aplinkos ministerijos taisykles, mažesnio nei 34 kv.m ploto naujai statomų patalpų negalima įteisinti kaip buto.