Ūkio ministras Dainius Kreivys, nepailstantis girtis tik jam matomais ekonomikos atsigavimo ženklais, netrukus galės kalbėti apie dar vieną „sėkmingai“ įgyvendintą smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo projektą.
Jis, remdamasis dar Gedimino Kirkilo Vyriausybės 2008 metais parengta Ekonomikos augimo veiksmų programa, prieš mėnesį patvirtino valstybės remiamų menų inkubatorių plėtros projektų, finansuojamų iš ES struktūrinės paramos lėšų, sąrašą. Pagrindinis menų inkubatorių tikslas – sutelkti menininkus po vienu stogu, sudaryti jiems sąlygas kurti ir įgyvendinti savo kūrybos produktus, tai yra išmokyti pragyventi iš kūrybos.
Į Ūkio ministerijos (ŪM) skirstomą beveik 60 mln. litų paramą šiuo metu pretenduoja devyni viešųjų įstaigų steigiami menų inkubatoriai. Projektus pristatė ir gerą vardą nusipelniusios viešosios įstaigos, ir lyg tyčia šios paramos skirstymui įsteigtos naujokės. Kai kurios jų jau gavo teisę pretenduoti į kelių milijonų paramą, nors menų inkubatoriui kurti paaukojo vos kelis tūkstančius.
Steigimo vajus
Menų inkubatorių rėmimo projektų atrankos tvarką konservatoriaus D.Kreivio vadovaujama ŪM nesispyriodama perėmė iš viešojoje erdvėje įnirtingai kritikuojamų pirmtakų. Ją, kaip ir analogiškų verslo inkubatorių rėmimo tvarką, savo įsakymu 2008–ųjų rugpjūtį įtvirtino ūkio ministras Vytas Navickas.
Tuo metu Lietuvoje aktyviai veikė du menų inkubatoriai: nuo 2002–ųjų talentingiausius scenos menininkus burianti sostinės „Menų spaustuvė“, pelniusi ir profesionalių kritikų, ir visuomenės pasitikėjimą, bei ne mažiau gyvybingas Vilniaus Užupio meno inkubatorius, iš esmės telkiantis vizualiojo meno atstovus. Dar keliuose šalies miestuose vyko parengiamieji menų inkubatorių steigimo procesai.
Tačiau praėjusių metų vasarą ir rudenį viešųjų įstaigų, žadančių mokyti menininkus verslumo, pasipylė kaip grybų po lietaus. Nuo 2008–ųjų rugsėjo iki 2009 metų vasario 15–osios, kai ŪM buvo galima teikti paraiškas menų inkubatoriams paremti, jų pristatyta 17. Dvi paraiškos pripažintos neatitinkančiomis keliamų reikalavimų, kitos pradėtos nagrinėti.
Atranka – be konkurso
Projektai, pretenduojantys į milijonines ES paramos lėšas, ŪM buvo atrinkti ne viešojo konkurso, bet valstybės projektų planavimo tvarka, kaip numatyta dar G.Kirkilo Vyriausybės patvirtintame plane. Pateiktas 15 viešųjų įstaigų idėjas vertino ne Viešųjų pirkimų komisija, o ūkio ministro D.Kreivio įsakymu sudarytas Projektų atrankos komitetas.
Deja, kaip LŽ sakė ŪM Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros politikos skyriaus vedėja Rita Armonienė, kriterijus atitinkančių projektų buvo 15, bendra jiems įgyvendinti reikalinga suma – 150 mln. litų, o ministerija planavo skirstyti tik 60 mln. litų. „Todėl tas pats atrankos komitetas rekomendavo surengti uždarą konkursą, sugrupuoti projektus pagal prioritetus ir surinkusiesiems daugiausia balsų numatyti finansavimą, o kitus priskirti prie rezervinių, kurie būtų remiami tada, jei atsirastų papildomų lėšų“, – aiškino R.Armonienė.
Ūkio ministro D.Kreivio įsakymu gegužės pabaigoje buvo sudaryta darbo grupė menų inkubatorių plėtros projektų ekonominiam ir socialiniam efektyvumui bei kūrybiniam ir meniniam potencialui įvertinti, taip pat nustatyti projektų vertinimo kriterijai.
Sprendimas – ministro
Projektus, kuriems numatoma parama siekia nuo 2 iki 9 mln. litų, vertino 12 asmenų darbo grupė: Ūkio, Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai, taip pat žinomas tapytojas ir skulptorius Algis Griškevičius, aktorius ir režisierius Kęstutis Jakštas, aktorius Rolandas Kazlas. Ūkio ministras, paklaustas, kodėl darbo grupėje atsidūrė būtent šie menininkai, per atstovą spaudai lakoniškai atsakė: „Šiuos žmones pasiūlė Kultūros ministerija.“
Kaip LŽ teigė dailininkas A.Griškevičius, padėti atrinkti projektus jį tikrai pakvietė kultūros ministras Remigijus Vilkaitis – telefonu. Anksčiau tokioje veikloje nedalyvavęs menininkas prisipažino buvęs nustebintas kvietimo. „Bet jie turbūt norėjo, kad projektus vertintų įvairių sričių atstovai, – svarstė dailininkas. – Projektus turėjome įvertinti balais pagal patvirtintą sistemą. Bet, kaip suprantu, mūsų sprendimai buvo tik rekomendacinio pobūdžio. Ne mes sprendėme – ministras.“
Šiaip ar taip, darbo grupei baigus vertinimus pateikti projektai buvo surikiuoti į eilę. Pirmuosius devynis pasiūlyta finansuoti, kiti palikti kaip rezerviniai – jei atsiras papildomų lėšų.
Tiesa, ir pirmieji projektai bus remiami tik tada, kai juos įvertins Lietuvos verslo rėmimo agentūra. Paraiškos jai turi būti pateiktos iki ateinančių metų sausio 29–osios. Tačiau galutinį sprendimą dėl lėšų skyrimo, kaip nurodoma ŪM tinklalapyje, vėl priims ministras, pasirašydamas įsakymą.
Tarp meno ir statybų
Ūkio ministras tvirtina, kad parama menų inkubatorių plėtrai – vienas būdų remti smulkųjį ir vidutinį verslą. „Skirdami paramą sieksime sudaryti palankesnes sąlygas pradedantiesiems verslą, skatinsime kūrybingus mūsų šalies žmones ieškoti meno ir verslo sintezės galimybių, žengti į užsienio rinkas, – dėstė D.Kreivys. – Mes siekiame, kad intelektinės paslaugos ir turizmas, kartu paėmus, jau 2015–aisiais sudarytų ne mažiau kaip 40 proc. mūsų eksporto struktūros. Šią viziją įgyvendinti, tikiu, padės ir remiami projektai, nes menų inkubatoriai gali būti kaip tik ta vieta, kur kūrybinės industrijos atstovai randa terpę kurti paslaugas, vertinamas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.“
Nors ministras tikina, jog įgyvendinamo projekto tikslas – ugdyti menininkų verslumą, bet iš esmės tai yra statybos darbų skatinimas. Mat Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonės „Asistentas–2“, pagal kurią ir finansuojami menų inkubatoriai, apraše nurodoma, kad pagal ją gali būti remiamos tik investicijos į pastatų statybą, rekonstravimą ir įrengimą.
Tai LŽ patvirtino ir ŪM atstovė R.Armonienė. „Visi, pristatę paraiškas, turėjo skaičiuoti projekto atsiperkamumą. Visiems buvo siūloma pamąstyti, iš ko jie išsilaikys ir kaip teiks verslo ugdymo konsultacijų paslaugas. Iš tiesų priemonė „Asistentas 2“ yra skirta tik „kietai“ infrastruktūrai, o ne veiklai“, – kalbėjo ji.
Pinigų mokymams ir kitiems projektams inkubatorių vadovai esą turėtų prasimanyti galbūt iš kitų programų, galbūt – iš paramos.
Suskubo pasinaudoti
Siekio pasinaudoti parama būtent turimų pastatų remontui neslepia ir daugelis paraiškas pateikusių menų inkubatorių kūrėjų.
Dar tada, kai buvo steigiamas Anykščių menų inkubatorius (šis projektas ŪM palaimintas, nors iki šiol kelia daugybę abejonių), jo „gimdytojos“ – Anykščių rajono savivaldybės tarybos – posėdyje dalyvavę nariai pareiškė, kad taip norima gauti pinigų iš ES fondų. Jeigu to nepavyks padaryti, inkubatorius bus likviduotas.
Dabar jo naikinti neprireiks. Ypatingą Anykščių mero konservatoriaus Sigučio Obelevičiaus globą užsitikrinęs vietos menų inkubatorius, skubiai įkurtas jau pradėjus priimti paraiškas – 2008–ųjų rugsėjo pabaigoje, žada rajonui puikų pelną. Matyt, ne veltui jo savivaldybė neseniai paskelbė net tris investicinius projektus – užsimojo vykdyti grandiozines rekonstrukcijas ir statybas.
Steigdama šį inkubatorių Anykščių rajono savivaldybė įsipareigojo įmokėti 5 tūkst. litų steigiamąjį įnašą. Dabar ŪM valia iš ES fondų tikimasi gauti daugiau kaip 6 mln. litų paramą.
Maža to, Anykščių menų inkubatoriaus steigėjams prie projekto tereikės pridėti 423 tūkst. litų iš kitų šaltinių gautų pinigų. Palyginkime: Vilniaus „Menų spaustuvė“, kurios vykdomo projekto gyvybingumu ir svarba Lietuvos kultūrai nereikia nieko įtikinėti, iš ŪM gali tikėtis 4,5 mln. litų, bet turės pridėti 1,8 mln. savo lėšų; buvusio Klaipėdos tabako fabriko pritaikymo menų industrijos plėtrai projektą jau ne vienus metus įgyvendinanti uostamiesčio Ekonominės plėtros agentūra, užsitikrinusi 9 mln. litų paramą, pridės dar 3 mln. iš kitur surinktų litų; steigiamas Telšių menų inkubatorius, kuris vertinamas kaip vienas geriausių, gali gauti 7 mln. litų paramą, bet pats turės surasti dar milijoną.
Panašios lengvatos kaip anykštėnai iš ŪM palaimintų projektų nusipelnė tik asociacija Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius. Ji, pridėjusi prie planuojamos 9 mln. litų paramos vos 100 tūkst. litų, žada sukurti „modernią kino ir televizijos aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimo infrastruktūrą“.
Savi tikslai
Siekio gauti pinigų, kurių trūksta jau seniai valdomo pastato – skulptūros ir vitražo centro Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gatvėje – remontui, neslepia ir Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS). Jos vadovas Eugenijus Nalevaika dar praėjusiais metais tikino kolegas, bandžiusius abejoti jo milžiniškais planais: „Tas pastatas, jei norima jį įrengti šiuolaikiškai, reikalauja didelių investicijų. Vien savo jėgomis tokio projekto neįgyvendinsime. Todėl dalyvausime projektų, kuriems skiriama ES lėšų per Ūkio ir Kultūros ministerijas, konkurse.“ ŪM šiuo metu LDS yra numačiusi beveik 6,5 mln. litų paramą. Pačiai sąjungai dar teks rasti 1,3 mln. litų.
Lietuvos architektų sąjunga, įsikūrusi istoriniuose sostinės Hilarijaus Raduševičiaus rūmuose, taip pat džiaugiasi galėsianti apsitvarkyti savo teritoriją. Apie tai, kad už gautą paramą – 7,3 mln. litų, reikės įrengti patalpas jauniems kūrėjams, kalbama itin atsargiai.
Viešoji įstaiga Raudondvario dvaras, žadantis menų inkubatoriui pritaikyti buvusį žirgyno pastatą ir jau užsitikrinęs 4 mln. litų paramą, taip pat verčia šiek tiek abejoti šių planų tikrumu. Mat šį pavasarį viena įstaigos steigėjų – Kauno rajono savivaldybė – viešai pranešė, kad už gautus ES pinigus rengiamasi plėtoti turizmą ir pramogas.
Ateitis nežinoma
ŪM atstovė R.Armonienė tikino, jog projektus pristačiusios ir pritarimo sulaukusios įstaigos turėjo pateikti visus skaičiavimus, esą jų planai nėra tuščios svajonės, todėl paramos lėšos nebus išleistos veltui. Be to, pasak pašnekovės, projektų neketinama palikti be priežiūros.
Planuojama, kad 5 metus, kai bus pasirašytos sutartys, menų inkubatoriams numatyto ir už skirtas lėšas atnaujinto turto nebus galima įkeisti, parduoti ir kitaip perleisti be ŪM ar Verslo paramos agentūros sutikimo. Be to, 15 metų nevalia bus keisti įstaigos veiklos paskirties.
„Tai reiškia, jog autoriams nevykdant to, kas pasižadėta, jie neteks pinigų. Per sutartį yra apsisaugoma, tad nemanau, kad kas nors taip rizikuotų. Jei įdės pinigų į remontą ir nevykdys veiklos, kaip paskui juos atiduos?“ – svarstė valdininkė.
Tačiau pateiktus projektus vertinęs dailininkas A.Griškevičius nusiteikęs ne taip optimistiškai. „Vertinti projektus tikrai buvo nelengva, – įspūdžiais su LŽ dalijosi menininkas. – Sunku pasakyti, kiek juose literatūros, kiek – realiai pagrįstų ketinimų. Labai aiškiai suformuluoti buvo tik keli projektai. O ar bus įgyvendinti kiti, ar juose bus plėtojama inkubacinė veikla, manau, nežino niekas, gal net ir patys autoriai.“
Pasak Verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko Dano Arlausko, meno inkubatorių rėmimo idėja yra gera, tačiau dar neaišku, ar tikrai pavyks realybe paversti meno ir verslo susiliejimą. Juo labiau kad menų inkubatorių kūrėjai, suskubę užsitikrinti finansinę paramą, iki šiol nepasirūpino užmegzti kontaktų su asocijuotomis verslo struktūromis, nors tai būtų natūralu ketinant skatinti menininkų verslumą.
„Jeigu daugiausia dėmesio bus orientuota į pastatų renovavimą, įrangos pirkimą, turėsime gražių namų, bet vertė nebus kuriama, – kalbėjo D.Arlauskas. – Manau, efektyvumas būtų didesnis, jeigu konkurso sąlygose menų inkubatoriams būtų labai aiškiai nurodyta, kad paramos gali tikėtis tie, kurie turi sutartis su verslo organizacijomis, bendrus projektinius metmenis ar net konkrečius įsipareigojimus. Žinoma, šnekėti galima ir abstrakčiai, ir įrodyti galima bet ką, jeigu žodžius gerai sudėlioji, bet juk turėtų rūpėti rezultatas.“
