Lietuvos Statistikos departamento duomenys rodo, kad didelio kainų šuolio po euro įvedimo Lietuvoje nebuvo. Kai kurios prekės net pigo. Lietuvos bankas taip pat vardina ne vieną euro įvedimo pliusą.
Vartojimo prekės ir paslaugos pigo
Nors prieš įvedant eurą kai kurie žmonės skubėjo išleisti litus ir savo sandėliukus bei šaldytuvus papildyti pigesnėmis prekėmis, laikas parodė, kad toks elgesys nebuvo racionalus.
Nors prieš įvedant eurą kai kurie žmonės skubėjo išleisti litus ir savo sandėliukus bei šaldytuvus papildyti pigesnėmis prekėmis, laikas parodė, kad toks elgesys nebuvo racionalus.
Lietuvos statistikos departamento 15min pateikti duomenys rodo, kad, lyginant su pernai, šiais metais vartojimo prekės ir paslaugos pigo 0,9 proc.
Labiausiai Lietuvos gyventojams mažėjo transporto išlaidos. Tai nekelia didelės nuostabos žinant, kaip sparčiai pigo nafta. Statistikos departamento duomenimis, per metus degalų ir tepalų kaina mažėjo 16,6 proc.
15,7 proc. mažėjo mokesčiai už šilumą. Iš maisto prekių labiausiai pigo pienas, sūris ir kiaušiniai (4,4 proc.). 2,6 proc. per metus sumažėjo ir mėsos kaina.
Labiausiai brango būsto nuoma
Po euro įvedimo labiausiai šoktelėjo būsto nuomos kaina. Per metus nuomotis būstą vidutiniškai tapo 18 proc. brangiau. 17,1 proc. didėjo daržovių kaina. 6 proc. brango viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje po euro įvedimo kainų kilimas buvo nuo 0,04 iki 0,11 proc. Tai mažesnis kainų augimas nei po euro įvedimo Latvijoje (kainos kilo nuo 0,12 iki 0,21 proc.) ar Estijoje (nuo 0,2 iki 0,3 proc.).
Atlyginimai augo
Realusis darbo užmokestis (įvertinus infliaciją) per metus šalyje padidėjo 6,2 proc.: valstybės sektoriuje – 4,6 proc., privačiame – 7,1 proc.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2015 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje siekė 735,1 Eur. Valstybės sektoriuje – 755,3 Eur, privačiame sektoriuje – 724,7 Eur.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas šalyje sudarė 569,0 Eur. Valstybės sektoriuje jis sudarė 583,6 Eur, privačiame – 561,5 Eur.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per metus padidėjo 5,5 proc.: valstybės sektoriuje – 3,9 proc., privačiame – 6,5 proc.
Realusis darbo užmokestis (įvertinus infliaciją) per metus šalyje padidėjo 6,2 proc.: valstybės sektoriuje – 4,6 proc., privačiame – 7,1 proc.
Skolinamės pigiau
Lietuvos banko duomenimis, praėjus metams po euro įvedimo, kaip ir prognozuota, rekordiškai pagerėjo Lietuvos skolinimosi reitingai, o šalis šiuo metu gali skolintis kaip niekada pigiai.
Už 2015 m. išleistus valstybės vertybinius popierius bus sutaupyta apie 70 mln. eurų. Dėl sumažėjusių palūkanų gyventojai ir verslas sutaupė apie 40 mln. eurų.
Įvedus eurą išnyko ir valiutos keitimo mokesčiai, kurie sudarė apie 0,14 proc. BVP. Taip pat euru gali pasidžiaugti tarptautinius pervedimus atliekantys gyventojai. Tokių pervedimų kaina mažėjo keliasdešimt kartų.
Kainas lėmė ne euras, o doleris
Pienas šiais metais vidutiniškai pigesnis dešimtadaliu, sūris ir grietinė, varškė ir kefyras – apie 8 proc., sviestas – net 13 proc., – vardijo R.Saulytė.
Didžiųjų prekybos tinklų atstovai 15min teigė, kad dėl euro įvedimo kainos parduotuvėse nesikeitė. Jas kur kas labiau lėmė objektyvios priežastys ir dolerio stiprėjimas.
„Atskirų produktų kainų svyravimus lemia lokalios ar globalios priežastys – pasaulio šalyse skirtingu metu subręstančio derliaus, žaliavos kainos pasaulinėse rinkose ir kt. Euras šiuo atveju įtakos kainų pokyčiams neturėjo. Kiek daugiau sąsajų su pakilusiomis kai kurių produktų kainomis turėjo padidėjęs dolerio kursas“, – 15min teigė „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė.
Pasak jos, „Maximos“ prekybos tinkle taikoma ilgalaikė kainų mažinimo strategija „Atpigo“, todėl nuo vasario mėnesio buvo atpiginta vidutiniškai 12 proc. beveik 3000 įvairiausių maisto ir ne maisto prekių.
Pieno produktai šiemet pigo dėl pingančios žaliavos bei Rusijos embargo lietuviškiems maisto produktams. Pieno produktų kainos buvo mažinamos ir atsisakant dalies prekybinio antkainio. Tad pienas šiais metais vidutiniškai pigesnis dešimtadaliu, sūris ir grietinė, varškė ir kefyras – apie 8 proc., sviestas – net 13 proc.
Prekybos centro atstovė taip pat paaiškino daržovių ir vaisių brangimą: „Kadangi vasara buvo gana sausa, nemaža dalis vaisių ir daržovių šiemet buvo truputį brangesni nei pernai. Ta pati situacija ir su sezoninėmis lietuviškomis daržovėmis bei vaisiais. Obuoliai bei kriaušės dėl sausrų pabrango kiek daugiau nei dešimtadaliu.
Tiek pat brangesni ir lietuvių mėgstami pomidorai. Morkos šiemet, kaip ir svogūnai, trečdaliu brangesnės taip pat dėl vasarą vyravusių oro sąlygų. Apie penktadalį brangesni ir kopūstai, tačiau yra ir tokių, kurių kaina išliko stabili, pavyzdžiui, trumpavaisių agurkų bei ankstyvųjų bulvių.“
Euras keitė ne kainas, o pirkėjų požiūrį
Atsargumas renkantis prekes išlieka iki šiol, – teigė G.Bielskytė.
Panašiai metus įvertino ir kitų prekybos tinklų atstovai.
„Pagrindinio pirkėjų prekių krepšelio kainos šiais metais RIMI prekybos centre keitėsi labai nežymiai.
Kainų svyravimams euro įvedimas įtakos neturėjo, nes prekybos centrai keitė kainas litais į eurus, remdamiesi oficialiu Lietuvos banko nustatytu kursu, o patį procesą kelis mėnesius prižiūrėjo ne viena institucija.
Kainų pokyčiams įtakos turėjo kainų svyravimai tarptautinėse rinkose, derliaus ypatumai, dolerio kurso svyravimai. Sakyčiau, euro įvedimas labiau turėjo įtakos ne kainų pokyčiams, o pirkėjų nuostatoms ir preferencijoms. Pirkėjai pirmaisiais metų mėnesiais buvo taupesni ir konservatyvesni, rinkdamiesi net įprastas jiems prekes. Atsargumas renkantis prekes išlieka iki šiol“, – 15min sakė „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė.
Pasak jos, pirkėjai pastebėjo, kad šiais metais kilo daržovių kainos. Nors lyginant su 2014 m. daržovių kaina „Rimi“ augo tik vienu procentu. Brangimo įspūdį sudarė kai kurių daržovių kainų kilimas dėl prasto derliaus. Šiais metais mažėjo bulvių, svogūnų, žolelių kainos, krito pieno produkcijos kaina. Tuo tarpu augo lietuviškų obuolių, vynuogių, pomidorų, avokadų, morkų kainos.
Dėl kakavos kainos augimo pasaulio rinkoje, pabrango šokoladas ir jo gaminiai, metų pradžioje buvo išaugusi kavos kaina, dėl dolerio svyravimų kito ir iš tam tikrų šalių importuojamos arbatos kaina. Dėl tos pačios priežasties svyravo grikių, aliejaus, cukraus, pipirų, riešutų kainos.
Vis dar skaičiuoja litais
Kiek daugiau nei trečdalis tautiečių kainas litais skaičiuoja pirkdami bet kokią prekę, – nurodė B.Čaikauskaitė.
„Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė 15min teigė, kad metai su euru praėjo ramiai, tačiau nemaža dalis pirkėjų kainas vis dar linkusi skaičiuoti litais:
„Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad kiek daugiau nei trečdalis tautiečių kainas litais skaičiuoja pirkdami bet kokią prekę. Taip pat penktadalis eurus konvertuoja į senąją valiutą pirkdami brangesnes prekes, o kas dešimtas perskaičiuoja tik galutinę pirkinių sumą.“
„Maximos“ atstovė R.Saulytė pastebėjo, kad žmonėms klausimų dėl valiutos pasikeitimo kyla vis mažiau: „Mūsų infolinijos darbuotojai beveik nebegauna užklausų, susijusių su euru. Kiekvieną savaitę sulaukiama apie 1200 įvairių užklausų. Prieš gerą pusmetį keli šimtai iš klientų užduodamų klausimų būdavo skirti būtent euro ir lito santykiui bei kainų etiketėms.
Pirkėjai teiraudavosi, kiek viena ar kita prekė kainavo litais, ar litais buvusi nuolaida atitinka nuolaidą eurais, ar kainos perskaičiuotos teisingai ir panašiai. Pastaruoju metu jų beveik nebepasitaiko, o sulaukiame tik pavienių užklausų, neretai iš vyresnio amžiaus žmonių, kurie dar pasitikslina, kokia kaina būtų litais arba kiek už visus pirkinius būtų tekę sumokėti litais.
Kiek sunkiau eurą priima mažesnių kaimelių gyventojai, ypač senjorai. Pastarieji vis dar verčia kainas į litus, tačiau kur kas rečiau prašo pagalbos mūsų darbuotojų.“
