Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba Eurostatas pranešė, kad metinė infliacija lapkritį išliko minus 0,3 procento.
Šis rodiklis smarkiai atsilieka nuo oficialaus Europos Centrinio Banko (ECB) nustatyto tikslo, numatančio, kad infliacija turi siekti šiek tiek mažiau nei 2 procentus.
Nuosmukis į neigiamą teritoriją verčia ECB svarstyti tolesnes ekonomikos skatinimo priemones bei skatina raginti vyriausybes didinti išlaidas. Šiuo metu centrinio banko įgyvendinamų priemonių vertė siekia 1,35 trln. eurų.
Ketvirtąjį šių metų ketvirtį ES ekonomika grįžo į recesiją, nes vasarą nepavyko pasiekti atsigavimo, vėl ėmus augti COVID-19 atvejų skaičiui.
Politikos formuotojai nerimauja dėl kainų kritimo, nes tai gali paskatinti vartotojus susilaikyti nuo pirkimų tikintis, jog kainos dar labiau sumažės, o tai gali įsukti ekonominės veiklos, užimtumo ir kainų mažėjimo spiralę.
ECB vadovė Christine Lagarde jau yra pažadėjusi paremti ekonomiką naujais stimulais gruodžio mėnesį vyksiančiame ECB posėdyje.
Pirmoji COVID-19 banga kovo mėnesį paskatino centrinį banką pradėti taikyti beprecedentę obligacijų supirkimo schemą, siekiant užtikrinti, kad skolinimosi išlaidos išliks mažos, o ekonomika sulauks reikalingo palaikymo.
Dabar tikimasi, kad minėta schema – vadinamoji specialioji pandeminė pirkimo programa (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP), – bus išplėsta ateinančiame pinigų politikos posėdyje gruodžio 10 dieną, nors Ch. Lagarde pridūrė, kad yra ir kitų priemonių.
Dar prieš prasidedant pandemijai, 19 narių turinčioje euro zonoje infliacija išliko atkakliai maža, todėl 2 proc. tikslas liko nepasiektas. Tokia padėtis paskatino ECB pradėti svarstyti, ar nereikėtų pakoreguoti nustatytą tikslinį lygį.
Tokį žingsnį jau žengė JAV Federalinio rezervo sistema (FRS), pažadėjusi daugiau veiksmų laisvės ir leisdama infliacijai pakilti virš 2 proc. lygio.
