Ketvirtadienį su prezidentu susitikę specialistai ir politinių partijų atstovai prakalbo apie būtinybę suformuoti gelbėjimo fondą. Apie tokius planus po kelias valandas trukusio posėdžio pranešė prezidento Nikoso Anastasiadeso biuras.
Prieštaringai vertinamas indėlių mokestis susitikime nebuvo nagrinėjamas.
Vadinamasis solidarumo fondas, kuris turėtų išgelbėti Kiprą, bus suformuotas iš valstybės turto, pensijų fondų pinigų ir Bažnyčios paramos. Prie fondo savo aukso atsargomis prisidėtų ir Kipro centrinis bankas. Taip turėtų būti suformuotas 4,8 mlrd. eurų biudžetas. Valdančiosios partijos atstovas Averofas Neophytou teigė nesitikintis, kad jau ketvirtadienį parlamente bus balsuojama dėl naujo plano.
Norėdamas gauti 10 mlrd. eurų paramą iš euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo, Kipras turi iš savo nuosavų išteklių sukaupti 5,8 mlrd. eurų. Pirmasis siūlymas sukaupti lėšas antradienio vakarą Kipro parlamente žlugo. Priežastimi tapo siūlymas apmokestinti banke laikomus kipriečių indėlius – iki 100 tūkst. Lt – 6,75 proc., o didesnius – 9,9 proc. Šis mokestis, ko gero, galutinai atmestas.
Centrinio banko ultimatumas
Ar sumanytas solidarumo fondas bus pajėgus suformuoti 5,8 mlrd. eurų sumą, neaišku. Kipro sumanytam pinigų planui „B“ turėtų pritarti Tarptautinis valiutos fondas ir euro zona.
Papildomos sumaišties ketvirtadienį įnešė Europos centrinis bankas, kuris paskelbė, kad Kipro bankams pagalbą pasirengęs teikti tik iki pirmadienio. Jei iki tol nebus numatytos gelbėjimo priemonės, pagalba bankams bus nutraukta.
Paskelbta, kad po kovo 25 dienos bankas negalės teikti pagalbos per skubaus kreditavimo paramos mechanizmą. Bankai būtų pripažinti likvidžiais tik tuomet, jei šalis priims finansinę pagalbą.
Kiprui žūtbūt reikia plano, kuris leistų priimti ES paramą ir stabilizuoti finansų sektorių, kitaip Europos centrinis bankas neberems šalies bankų.
