Neseniai bičiulis paklausė, kiek man užtektų, kad galėčiau pragyventi mėnesį? Atsakiau, kad užtektų 800 Lt – dabartinio minimalaus atlyginimo. Tiesa, su daug išlygų: turėčiau gyventi nuosavame būste, atsisakyti automobilio, įvairių įsipareigojimų bankams ir draudimo bendrovėms. Iš smalsumo nutariau patikrinti, ar mano optimizmas pamatuotas.
Elgetos priekaištai
Eksperimento pradžia – gegužės 1-oji. Lietuvoje – poilsio diena, tad galėčiau sėdėti namie, graužti kažkada nusipirktus džiūvėsius, užgerdama arbata, ir taupyti. Bet tenka keliauti į miestą – kavinėje susitinkame su draugėmis aptarti atostogų planų. Už pusę arbatinuko mėtų arbatos palikau 3 Lt.
Po antros „sausos“ dienos trečiąją truputį paišlaidauju: lyginimo lenta (seniai planavau įsigyti, o čia dar nuolaida), didžiulis maišas mėgstamų apelsinų (irgi su nuolaida – sekasi!) ir kilogramas obuolių atsieina 65,56 Lt. Vakare žygiuoju į filmą – netyčia į rankas pakliuvo kvietimas, bet po to (kokia blogybė kino teatrai prekybos centruose…) prasuku pro kosmetikos parduotuvę (16,6 Lt).
Kitą rytą draugas kviečia arbatos (vaišina). Šeštą dieną keliauju į naudotų knygų knygyną atsiimti rezervuotos knygos – išeinu su trimis (23 Lt – būčiau suplojusi gerokai daugiau, bet panaudojau sukauptus taškus). Prekybos centre pasičiumpu sulčiaspaudę (atpiginta), bet prie kasos paaiškėja, kad nuolaidos taikomos tik trintuvėms, taigi lengva ranka iškart grąžinu. Po kelių minučių apsidžiaugiu savo sprendimu, nes sąskaitoje randu gerokai mažiau pinigų, nei tikėjausi turinti.
Aikštelėje prie mašinos pamatau ištiestą ranką: vidutinio amžiaus vyras prašo pinigų maistui. Kol kišenėje žvejoju centus (litų ir man reikės), pasigiria, kad „vakar surinko 8 litus ir nusipirko pieniškos sriubos“ (nieko sau gurmaniška sriuba, mintyse nustembu). Kai suberiu į delną kokius 30 ct, išgirstu priekaištą: „Taigi net duonai neužteks!“ Man net nespėjus sumoti, ką atsakyti, jis nuskuba prie kito vairuotojo.
Biudžetas, deja, viršytas
Po kelių dienų be išlaidų (saviapgaulė – tuo metu iš sąskaitos savarankiškai dingsta didesnės ar mažesnės sumos už mobilųjį telefoną, gyvybės draudimą ir kitas paslaugas, už kurias įsipareigojau atsiskaityti tiesioginio debeto būdu) savaitgalį išsiruošiu į didįjį apsipirkimą.
Prekybos centre palieku 11,55 Lt (nesijuokite, paprastai išleidžiu bent dvigubai daugiau, bet šįkart stengiuosi pataupyti), dar 4,5 Lt atiduodu ūkininkams.
Mėnesio viduryje skaudama širdimi sumoku litą už mašinos stovėjimą – paskaičiuoju, kad bauda piniginę gali palengvinti kur kas labiau. Dar 92,70 Lt pervedu už komunalines paslaugas. Laimei, dabar ne žiema – supločiau du ar tris kartus daugiau.
Saulėtą savaitgalio popietę susitikusi su bičiuliu pamaloninu skrandį porcija ledų – 5,50 Lt. Kitą dieną su drauge išbandome naują ledainę – sintetinio skonio ir kosminių spalvų gardėsis tikrai nebuvo vertas 6,4 Lt. Mašinos prietaisų skydelyje užsidegusi lemputė priverčia apsilankyti degalinėje (240,96 Lt).
Per kitą savaitę maistą perku šešis kartus – prireikia tai šio, tai to. Iš viso išleidžiu 58,05 Lt. Daugokai – jei būčiau apsiribojusi viena kelione į parduotuvę, kaip visada, būčiau prasisukusi taupiau. Porą kartų leidžiu sau pasmaguriauti ledais, užtat vieną sykį palikau vos 54 ct – už kelias morkas.
Paskutinę mėnesio dieną piniginė maisto parduotuvėje ir vaistinėje palengvėja dar 45,31 Lt. Laikas skaičiuoti mėnesio išlaidas – 897,64 Lt. Planas viršytas, bet susiveržusi diržą galėjau jį įvykdyti, o gal net išsiversti už 670 Lt – minimalią algą „į rankas“. Į šias išlaidas neįtraukiau įmokos bankui už butą, nes, gaudama minimalų atlyginimą tikrai negaučiau paskolos ir tikriausiai nemokamai glausčiausi pas tėvus.
Kaip man tai pavyko?
Prieš pradėdama eksperimentą maisto atsargomis nebuvau apsirūpinusi: konservuotų produktų, pusfabrikačių ir sriubų iš pakelių nemėgstu, o stebuklingo rūsio, kur būtų prikrauta pernykščių sodo ir daržo gėrybių, tėvai neturi. Tačiau neperku mėsos, kuri sudarytų nemažą išlaidų dalį, ir stengiuosi valgyti namie gamintą maistą.
Kad nereikėtų sukti galvos, nuo kurių likučių pradėti vakarienę, apmąstau kitos savaitės racioną ir stengiuosi įsigyti tik jam reikalingų produktų.
Bet taupant gyventi yra kur kas liūdniau. Tenka primiršti pramogas, tokius mielus, bet išgyvenimui nelabai reikalingus daiktus, kaip knygos, kavinės, savaitgalio išvykos.
Bet taupant gyventi yra kur kas liūdniau. Tenka primiršti pramogas, tokius mielus, bet išgyvenimui nelabai reikalingus daiktus, kaip knygos, kavinės, savaitgalio išvykos.
Be to, taupant žodžiai „ekologija“ ir „sveikas maistas“ tampa retai teparagaujama egzotika.
Prieš porą metų lyginau, kiek kainuoja pirkti įprastas prekes, ir kiek – pažymėtas viliojančiais žodžiais „eko“, „bio“, „natūralus“. Už ekologiškus vaisius, daržoves, duonos, pieno ir mėsos gaminius, gėrimus, kruopas, kosmetiką, saldumynus, buitinę chemiją, kitus daiktus „išleidau“ maždaug pustrečio karto daugiau (800 Lt vietoj 300 Lt). Akivaizdu, kad taupiam gyvenimui su ekologija ne pakeliui.
Tad jeigu neturite kaime ūkininkaujančių tėvų ar kitų giminaičių, kurie paremtų vaisiais, daržovėmis, pieno produktais ar mėsa, už minimalią algą skrandį labai retai palepinsite.
Kaip suvaldyti išlaidas?
Kaip išvengti nereikalingų išlaidų ir sumažinti būtinąsias?
Auksinė taisyklė – vengti parduotuvių per akcijas, nes tuomet, vaikydamasis nuolaidų, dažnai įsigyji ne tik suplanuotų, bet ir tokių pigių, kad „tiesiog negali nepirkti“ daiktų.
Kita vertus, būtent išpardavimai ir akcijos gali padėti sutaupyti. Dažnai atpiginamos prekės, kurių vis tiek reikia (kruopos, aliejus, buitinė chemija, higienos priemonės), arba brangesni daiktai, kurių norisi, bet neišgali įsigyti (dviračiai, elektronika, drabužiai). Pakanka turėti būtinų daiktų sąrašą, o juos pirkti sulaukus nuolaidų.
Patartina parduotuvėse lankytis rečiau – apsiperkant kartą per savaitę yra didesnė tikimybė išvengti pagundų išlaidauti neplanuotai. Labiau kontroliuoti pinigų srautą padeda ir grynieji – laikydami pinigus rankoje geriau matysite, kiek išleidžiate, be to, atiduoti banknotą psichologiškai kur kas sunkiau nei suvesti PIN kodą.
Gaukite dažnai lankomo prekybos tinklo nuolaidų kortelę ir kaupkite taškus – juos galėsite panaudoti, kai kišenėse pradės švilpauti vėjai. Bet taškai ir lipdukai, vėliau garantuojantys didžiules nuolaidas patalynei, indams ar lagaminams, irgi yra spąstai, verčiantys grįžti į to paties tinklo parduotuves ir pirkti kuo daugiau. Nuolaidos ne visada atperka patirtas išlaidas.
Gaukite dažnai lankomo prekybos tinklo nuolaidų kortelę ir kaupkite taškus – juos galėsite panaudoti, kai kišenėse pradės švilpauti vėjai.
Pietus kavinėse paverskite nedidele savaitgalio pramoga, o ne kasdiene rutina. Jei maitinsitės namuose gamintu maistu, ir sutaupysite (mėnesio pradžioje už 3 kg apelsinų sumokėjau apie 6 Lt, kiek kavinėje kainuoja vos viena stiklinė sulčių), ir visada žinosite, ką valgote.
Pietus kavinėse paverskite nedidele savaitgalio pramoga, o ne kasdiene rutina.
Taupymas nereiškia, kad turi nukentėti socialinis gyvenimas – bendraukite su draugais ir artimaisiais, tik ne prie alaus bokalo bare, o suorganizuokite suneštinį vakarėlį namie arba kartu ką nors pasigaminkite. Bus ir pigiau, ir skaniau, ir smagiau.
Didina iki 850 litų
Vyriausybė ir profesinės sąjungos nerado sutarimo, kiek didinti minimalią mėnesio algą (MMA).
Profesinių sąjungų atstovai, protestuodami prieš Vyriausybės nenorą derėtis, neatvyko į Trišalės tarybos posėdį dėl MMA didinimo.Vyriausybės atstovai pareiškė, kad laikysis anksčiau Trišalės tarybos priimto sprendimo MMA didinti, bet pamažu.
Vyriausybė MMA nutarė didinti 50 litų iki 850 litų nuo rugpjūčio pradžios. Jeigu ekonomikos būklė leis, dar 50 litų iki 900 litų MMA padidės nuo 2013 m. sausio pradžios. Profesinės sąjungos reikalavo jau nuo liepos MMA didinti iki 900 litų.
