Po pastarojo Lietuvos valdžios sprendimo didinti minimalią algą, atkuto ir latviai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iškart pasiūlė didinti minimalią algą iki 400-410 eurų per mėnesį, ir tai padaryti nuo kitų metų sausio 1 dienos.
Tačiau idėją aplenkti Lietuvą minimalios algos augimo varžybose sukritikavo Latvijos centrinis bankas. Jo ekspertai Liudmila Fadejeva ir Olegas Krasnoperovas siūlo tą patį receptą, apie kurį kalba ir kai kurie Lietuvos ekonimistai – didinti neapmokestinamą pajamų dydį. Beje, Lietuvoje jis kaip tik neseniai ir padidintas.
Latvijos banko ekspertai mano, kad šalis negali sau leisti padidinti iki tokio lygio minimalią algą. Jų manymu, tam, kad didėtų atlyginimai, reikia imtis kitų tikslų – gerinti švietimą, darbo rinką, medicininį aptarnavimą.
Be to, Centrinis bankas perspėja, kad jei minimali agla pakils iki tiek, kiek siūlo Socialinės apsaugos ministerija, ji dar labiau priartės prie vidutinės algos. Ir skirtumas taps vienu mažiausių ES. Jei minimali alga didėja greičiau nei produktyvumas, ekonomikai tai gali padaryti daug žalos.
Ekonomistai mato ir daugiau pavojų – padidės atlyginimai „vokeliuose“, padidės šešėlinė ekonomika, o darbdaviai dokumentuose įrašys, kad darbuotojai dirbo mažiau nei iš tiesų.
Lietuvoje minimali alga šiuo metu yra 380 eurų, o jos padidinimui vien tik šiais metais iš biudžeto reikės 20-24 mln. eurų.
Estijoje minimali alga šiuo metu yra 430 eurų, tačiau nuo kitų metų jau sutarta ją didinti iki 470 eurų. Beje, kai kurie Estijos ekonomistai jau pastebi, kad padidėjusi minimali alga jau kenkia šalies eksportui.
