Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Valdžia sukūrė naują mįslę – minimali alga tik už nekvalifikuotą darbą, bet neaišku – kokį

Valytoja
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Valytoja
Šaltinis: 15min
1
A A

Minimalus atlyginimas Lietuvoje galės būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Tokia nuostata įtvirtinta naujajame antradienį Vyriausybės patvirtintame socialiniame modelyje. Tačiau Darbo kodekse atsakymo į klausimą, kokių konkrečių specialybių darbai yra nekvalifikuoti, nerasite. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės, kvalifikaciją po trejų metų darbo įgyja ir valytoja, o galutinį sprendimą dėl pareigybės kvalifikacijos lygio turės priimti darbdaviai.

Darbas su įranga – kvalifikuotas, rankomis – ne?

Paklausta, ar bus sudarytas nekvalifikuoto darbo profesijų sąrašas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė tikino, kad to nebus.

„Tikrai nėra (plano sudaryti sąrašą). Dar galutinio sprendimo, ar tokia apibrėžtis yra tinkama, kol kas nėra. Mokslininkų siūlymas yra toks, kad nekvalifikuotas darbas, kurį mes kartais įvardiname kaip valytojos, na, kad būtų galimybė pasakyti, kad jeigu ji jau tris metus valo, tai ji nebėra nekvalifikuota“, – naujojo socialinio modelio nuostatą dėl minimalios algos mokėjimo komentavo E.Radišauskienė.

Antradienį Vyriausybės palaimintame socialiniame modelyje teigiama, kad nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kurio atlikimui nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuotr./ Eglė Radišauskienė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuotr./ Eglė Radišauskienė

„Darbdavys turėtų apsispręsti dėl nekvalifikuoto darbo pareigybių, kad nebūtų taip, kad minimalią algą gauna žmonės, turintys aukštajį išsilavinimą ir įsivaizduojam, kad tai yra normalu“, – aiškino E.Radišauskienė.

Jos teigimu, jeigu pareigybei nėra taikoma specialių kvalifikacinių reikalavimų, tai tuomet darbą galima laikyti nekvalifikuotu.

„Visais kitais atvejais yra laikoma, kad darbas yra kvalifikuotas“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.

„Jeigu reikės tik kasti, tai tokiam žmogui nereikia apmokymų ir reikalavimų. Bet jei dirbs su įranga – tikrai nebus nekvalifikuotas darbas“, – skirtumus tarp nekvalifikuoto ir kvalifikuoto darbo dėstė E.Radišauskienė.

Jeigu reikės tik kasti, tai tokiam žmogui nereikia apmokymų ir reikalavimų. Bet jei dirbs su įranga – tikrai nebus nekvalifikuotas darbas, – skirtumus tarp nekvalifikuoto ir kvalifikuoto darbo dėstė E.Radišauskienė.

Ji sakė, kad Darbo kodekse kol kas nėra ir tikriausiai nebus nustatyta kriterijų, kurie apibrėžtų, kas yra kvalifikuotas, o kas nekvalifikuotas darbas.

„Tai turėtų nusistatyti darbdavys“, – tikino ministerijos darbuotoja. Tiesa, ji teigė, kad darbdaviai taip pat išreiškė norą patikslinti, kas yra nekvalifikuotas darbas, ir kol kas nėra aišku, ar išliks lakoniškas nekvalifikuoto darbo apibrėžimas.

Valdas Sutkus: nekvalifikuotas darbas – subjektyvi sąvoka

Tuo tarpu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigė, kad terminas, kas yra nekvalifikuotas darbas, yra subjektyvus.

„Paprastai, žmogiškai, ūkiškai kalbant, tai nekvalifikuotas darbas yra grynai fizinis darbas, kuris nereikalauja jokių papildomų žinių. Tas, kuriam užtenka bazinio vidurinio išsilavinimo – kažką pašluoti, pakasti ar valyti“, – sakė V.Sutkus.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Valdas Sutkus
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Valdas Sutkus

„Manau, tai tam tikra ideologinė nuostata, labiau vertybinio, o ne teisinio pobūdžio. Ja yra sakoma, kad minimalus atlyginimas neturi būti orientyras, o juo turi būti didesnis negu minimalus atlyginimas“, – įsitikinęs V.Sutkus.

Kas Lietuvoje gauna minimalią algą?

Šiuo metu Lietuvoje minimalią algą gauna apie 25 proc. dirbančiųjų, tačiau tik 11 proc. iš jų dirba pilną darbo dieną. Daugiausiai minimalią algą gaunančių darbuotojų yra paslaugų sektoriuje.

Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. spalio mėn. visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu atitinkamo sektoriaus visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, šalies ūkyje sudarė 9,2 proc. (86,8 tūkst.): valstybės sektoriuje – 5,7 proc. (18,5 tūkst.), privačiajame – 10,9 proc. (68,2 tūkst.).

Beveik ketvirtadalis apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų gavo MMA, o aptarnavimo veiklos įmonėse tokių darbuotojų buvo penktadalis.

Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir gavusių MMA darbuotojų buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (20,9 tūkst.), apdirbamosios gamybos (14,7 tūkst.) ir švietimo (13,5 tūkst.) įmonėse, nes jose dirba daugiausia šalies ūkio darbuotojų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką