Sekite 15min Google
Todėl Vyriausybei bus siūloma ją tobulinti, sako ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Tomas Tukačiauskas.
„Nėra labai aiški teisės akto taikymo praktika ir dėl to Aplinkos ministerijoje ir planuojamas tas pakeitimas, nes sulaukiam pastoviai klausimų ir interpretacijų, kaip ją taikyti“, – šią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje teigė ministerijos atstovas.
„Tikimės, kad iki šių metų pabaigos tie bendrieji nuostatai ir ypač kirtimai dėl Vakarų taigos (Europos Bendrijos svarbos natūrali buveinė – BNS) buveinės bus aiškiau aprašyti ir čia (komiteto posėdyje – BNS) mažiau reikės aiškinti teisės aktų taikymą“, – pridūrė jis.
Posėdyje buvo aptariamas rugpjūčio 22 dieną praūžusios galingos audros nuverstų medžių šalinimas saugomose teritorijose.
T. Tukačiauskas BNS pranešė, kad ministerija siūlys pakoreguoti Vyriausybės nutarimą dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų. Anot jo, jo projektą Vyriausybei numatoma pateikti lapkričio mėnesį, tikimasi, kad nauja tvarka galios nuo kitų metų.
„Kaip valdininkams, mums tai aišku. Mes galim kiekvieną atvejį išaiškinti ir pagrįsti veiksmus teise, bet kaip pastebėjot iš posėdžio, tai ne visi miško savininkai supranta ir jeigu galima parašyti ir reglamentuoti aiškiau, tai kodėl to nepadarius“, – BNS aiškino ministerijos atstovas.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Šilutės skyriaus pirmininkas Antanas Žulys pabrėžė, kad komunikacija, ką galima ir ko negalima daryti saugomose teritorijose, savininkams nėra aiški.
„Būtų gerai, kad saugomos teritorijos paruoštų ir išsiuntinėtų savininkams suprantama kalba, ką galima jose daryti, nes su Vakarų taiga aš tikrai nežinau, – posėdyje sakė A. Žulys. – Visų pirma, kai savininkas žino, kad ten „Natura 2000“ buveinė, tai viskas aišku, bet didžioji dalis nežino, kad pas juos saugomos buveinės.“
T. Tukačiauskas BNS teigė, kad po audros gauta daug miško savininkų užklausų dėl leidimo šalinti ar kirsti medžius.
„Nežinau, kiek daug, bet jų (užklausų – BNS) tikrai padaugėjo. Kalbėjau su vietose, regionuose dirbančiais žmonėmis, kolegomis iš saugomų teritorijų – tikrai tų klausimų buvo sulaukta daugiau, nes virto (medžiai – BNS) ant kelių, ant tų pačių saugomų teritorijų prižiūrimų pažintinių takų, ant rekreacinių objektų“, – aiškino ministerijos atstovas.
Jis taip pat akcentavo, kad pavojingus medžius miško savininkai gali pašalinti be institucijų leidimo.
„Pavojingus medžius galima nukirsti be leidimo ir saugomose teritorijose. Nereikia klausti, nupjauni, nuleidi pavojų keliančius medžius. Taip elgiasi elektrikai, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Taip ir miško savininkas – jeigu yra pavojingas medis, nieko neklausia, nupjauna ir pašalina tą pavojų. Nereikia jokio leidimo“, – kalbėjo T. Tukačiauskas.
Tačiau jeigu medžiai lūžę giliau miške, jų kirtimas ir panaudojimas žaliavai priklauso nuo konkrečios saugomos teritorijos reglamentavimo: „Gali būti taip, kad yra atvejų, kai galima tuos medžius pašalinti, pasiimti, mišką susitvarkyti, ir yra atvejų, kai jų negalima liesti, jie turi būti palikti gamtai. Pavyzdžiui, jeigu sudaryta apsaugos sutartis su privačiu miško savininku ir paskaičiuoti kubai, ir pagal kubus išmokėtos arba mokamos kompensacijos.“
„Išverstų medžių tvarkymas saugomų teritorijų ir ypač Vakarų taigos plotuose jau gali būti įvairus ir priklauso nuo konkrečios situacijos reglamentavimo ar konkrečios apsaugos sutarties turinio“, – pridūrė jis.
Vyriausybė praėjusį trečiadienį patvirtino priemonių, kuriomis siekiama sumažinti audrų poveikį, planą, kuriame įvardijamas ir pavojingų medžių šalinimas.
Rugpjūčio viduryje aplinkos viceministras Algirdas Pieniuta BNS teigė, kad reikėtų keisti tvarką ir leisti greičiau sutvarkyti žmonėms pavojų keliančius medžius saugomose teritorijose.
BNS rašė, kad po rugpjūčio 22 dienos audros elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų.
