Sekite 15min Google
Anot jo, nėra nė vienos savivaldybės, kurioje ūkininkai nebūtų patyrę žalos.
„Aš siūlysiu. Tikiu, kad bus (paskelbta – BNS), nes tikrai iš savivaldybių matome žinias, kad kai kurios savivaldybės po savaitgalio nesurenka kvorumo paskelbti ekstremalią situaciją, šiandien jau gavome informaciją, kad jau svarsto šiuo metu dar daugiau savivaldybių“, – trečiadienį žurnalistams sakė K.Mažeika.
„Žemės ūkyje Lietuvos mastu praktiškai nėra, kol kas bent jau nežinau savivaldybės, kurioje ūkininkai nebūtų patyrę kažkokių didesnių ar mažesnių nuostolių ir tai yra turbūt pagrindas tai (ekstremalią situaciją – BNS) įvesti“, – pridūrė jis.
Kaip BNS informavo Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) patarėjas Darius Buta, trečiadienį iki pietų vyksta jo posėdis su ministerijų ekspertais dėl ekstremalios situacijos paskelbimo valstybės mastu.
Tuo metu Žemės ūkio ministerija BNS pranešė, kad posėdyje buvo įvertinta situacija, audros poveikis ir galimos valstybės reagavimo priemonės. Jame konstatuota, kad audros padariniai apima didesnę teritoriją nei atskirų savivaldybių ribos, o dalis didelių pasekmių žemės ūkiui dar tik aiškėja.
„Todėl reikalingas koordinuotas valstybės masto reagavimas ir vienodas požiūris į nukentėjusius ūkio subjektus visoje paveiktoje teritorijoje“, – komentare BNS teigė ministerija.
Pasak ministro, šiuo metu renkama informacija apie ūkininkų nuostolius ir dar sunku pasakyti žalos mastą, nes dalyje vietovių neveikia mobilusis ryšys.
K.Mažeikos teigimu, žalos mastas yra „didelis“, nes maždaug pusė vasarinių javų derliaus vis dar yra laukuose.
„Ūkininkai turi išankstines tam tikras sutartis pasirašę, įsipareigojimus prisiėmę, gamintojai ir perdirbėjai taip pat turi sutartis dėl produkcijos tiekimo į parduotuves, į tinklus ir jeigu jie to nepadarys, nebus paskelbta ekstremali situacija, tai grės jiems dar daugiau papildomų sankcijų ir baudų pagal sutartis“, – aiškino ministras.
Dėl žalos atlyginimo į EK būtų kreipiamasi pavasarį
Pasak K.Mažeikos, dėl audros ūkininkams padarytos žalos į Europos Komisiją (EK) būtų kreipiamasi kitų metų pavasarį. Be to, tam jau dabar turi būti paskelbta ekstremali situacija valstybės mastu.
„Žalų skaičiavimas, identifikavimas – imlus laikui dalykas ir greičiausiai pavasarį kreipsimės į Europos Komisiją, jeigu bus aplinkybės kreiptis, ir tada pavasarį bus nuspręsta, kiek ūkininkai gali gauti kompensacijų“, – žurnalistams sakė ministras.
„Raginame žemdirbius atsakingai skaičiuoti nuostolius, nes tikimės, kad bus paskelbta ekstremali situacija ir galėsime suskaičiavę patirtus nuostolius (...) kreiptis į Europos Komisiją dėl pagalbos fondo aktyvavimo“, – aiškino jis.
Anot ministro, duomenis apie ūkininkų patirtus nuostolius tikimasi surinkti iki gruodžio mėnesio.
„Geriau vėliau negu niekada“, – atsakė ministras paklaustas, ar kompensacijos ūkininkams dar bus aktualios 2027-ųjų pavasarį.
Pasak ŽŪM, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas leistų centralizuotai vertinti žalą, vienodai taikyti nenugalimos jėgos (force majeure) principus, mažinti administracinę naštą ūkininkams bei sustiprintų Lietuvos argumentus siekiant ES paramos žemės ūkiui.
„Taip pat būtų sudarytos prielaidos efektyviau koordinuoti pagalbos priemones ir apsaugoti ūkininkus nuo sankcijų už įsipareigojimus, kurių dėl ekstremalių aplinkybių jie objektyviai negalėjo įvykdyti“, – teigia ministerija.
