„Tik šių metų rugpjūčio mėnesį yra taikomas „tylaus sutikimo“ modelis. Kodėl jis yra pasirinktas pačioje pradžioje? Dėl to, kad yra norima užtikrinti kiek įmanoma lengvesnį perėjimą tiems, kurie tikrai norėtų pasinaudoti tokia galimybe (...). Po to sistema jau bus koreguojama, nebebus „tylaus sutikimo“ ir kiekvieną kartą gyventojas jau savo valia turės išreikšti savo norą ir pateikti prašymą“, – pirmadienį LRT radijui sakė L. Savickas.
„Tokie modeliai anksčiau jau yra pasiteisinę kitose politikos srityse ir manome, kad tai kaip tik neaiškumo įneš mažiau ir galės užtikrinti, kad sistema bus tokia, kurioje gyventojai turės jiems kiek įmanoma lengviau prieinamą palankiausią tarifą ir mažiausias kainas“, – pridūrė jis.
Anot ministro, taip siekiama, kad 285 tūkst. pažeidžiamų vartotojų, kurie yra „jautresni kintančiai elektros kainai“, galėtų mokėti 20 centų už kilovatvalandę: „Jie dabar išleidžia nuo trijų iki devynių eurų daugiau per mėnesį.“
„Tikslas šiandien kalbėti apie pažeidžiamų vartotojų kategoriją ir užtikrinti, kad jie galėtų kiek įmanoma lengviau dar šių metų antroje pusėje pasinaudoti šia galimybe. Ir kol kas tikimės, kad ši informavimo kampanija, proaktyvūs veiksmai iš tiekėjų padės tuos tikslus pasiekti“, – teigė ministras.
Energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinės įmonės – elektros ir dujų tiekėjos „Ignitis“ vadovas Andrius Kavaliauskas sako, kad žmonėms aiškinama, kokios yra jų pasirinkimo galimybės.
„Mūsų darbas (...) kuo aiškiau ir kuo sklandžiau žmogui paaiškinti, kas vyksta ir kokios yra jo pasirinkimo galimybės. Ir jeigu žmogus nori gauti tą geresnę kainą, jis renkasi geresnę kainą. Jeigu jis nori kažkokių kitokių dalykų, kurių neturi visuomeninis tiekimas, tada jis lieka nepriklausomam tiekime“, – LRT radijui aiškino A. Kavaliauskas.
Pasak jo, iš 285 tūkst. pažeidžiamų vartotojų – nepriklausomų tiekėjų klientų – „Ignitis“ aptarnauja 160 tūkst.
Savo ruožtu nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ komercijos vadovas Mantas Kavaliauskas tikino, kad jos paslaugomis naudojasi 30 tūkst. tokių vartotojų, jie apie pokyčius informuojami telefonu arba elektroniniu paštu.
„Mums tikrai yra skaudu, kad klientai privalomai turi išeiti iš mūsų tiekimo. Mes savo lėšomis didžiajai daliai pažeidžiamų vartotojų sumažiname tarifus iki mažesnės kainos negu visuomeninio tiekimo pažeidžiamas tarifas. Didžiosios dalies klientų vis dėlto nereikėjo informuoti apie sutarties nutraukimą“, – teigė M. Kavaliauskas.
„Deja, ne visiems sugebėjome tai padaryti dėl finansinių išteklių. Tokį sprendimą priėmėme, kad vartotojų nemėtytume iš vieno tiekėjo į kitą tiekėją. Vis dėlto pažeidžiami vartotojai pasirinko nepriklausomą tiekėją“, – pridūrė jis.
Pasak M. Kavaliausko, „Elektrum Lietuva“ tikisi išlaikyti apie 90 proc. pažeidžiamų vartotojų.
Energetikos ministro teigimu, „Elektrum Lietuva“ ar „Enefit“, tikėtina, neras būdų, kaip perpus sumažinti elektros kainą pažeidžiamiems vartotojams: „Kova ir konkurencija tarp nepriklausomų tiekėjų tikrai neleidžia tokių reikšmingų pokyčių padaryti.“
„Šitas sprendimas (įpareigojimas grąžinti vartotojus į visuomeninį tiekimą – BNS) yra trumpalaikis šitam fiksuotam laikotarpiui ir duodantis apčiuopiamą naudą gyventojams“, – teigė L. Savickas.
Visuomeninio tiekimo tarifas pažeidžiamiems asmenims nuo liepos yra 4 centais mažesnis negu įprastas tarifas ir siekia 20 centų už kilovatvalandę.
Kaip rašė BNS, Seimas birželį priėmė pataisas, įpareigojančias nepriklausomus elektros tiekėjus nutraukti fiksuotos kainos sutartis su pažeidžiamais vartotojais, jeigu elektros kaina viršys visuomeninį tarifą.
Sutartys turi būti nutrauktos, jei šis tarifas būtų bent vienu centu mažesnis nei nepriklausomo tiekėjo, pastarasis privalėtų apie tai informuoti klientą ir jam sutikus nutraukti sutartį.
Seimas taip pat įpareigojo bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) tiekėjams perduoti pažeidžiamų vartotojų, turinčių teisę į visuomeninį tiekimą, duomenis.
Pažeidžiamais gyventojai laikomi, kai gauna socialinę paramą, asmenys su negalia arba gaunantys šalpos senatvės pensiją ar kompensaciją.
