Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mirtis nuo persidirbimo: 100 valandų viršvalandžių riba Japonijoje sukėlė pasipiktinimą

Tokijuje pirmąkart per 54 metus lapkritį iškritęs sniegas sutrikdė eismą
„Scanpix“/AP nuotr. / Tokijuje pirmąkart per 54 metus lapkritį iškritęs sniegas sutrikdė eismą
Šaltinis: BNS
0
A A

Darbo manijos apsėsta Japonija pristatė savo pirmąjį viršvalandžių ribojimo planą, tačiau kritikai tvirtina, kad „pasipiktinimą keliantis“ apribojimas, pagal kurį viršvalandžių skaičius negalės viršyti 100 valandų per mėnesį, niekaip nepadės spręsti mirties nuo persidirbimo – o šis reiškinys japonų kalba vadinamas „karoshi“ – problemos.

Spręsti šią problemą vyriausybė ėmėsi po to, kai nusižudžius jaunam darbuotojui, kuris nuolat kas mėnesį dirbdavo daugiau nei 100 valandų viršvalandžių, 2016 metų pabaigoje atsistatydino reklamos milžinės „Dentsu“ vadovas.

Istorija apie Matsurio Takahashio mirtį pateko į pirmuosius šalies laikraščių puslapius ir tai vyriausybę paskatino ieškoti sprendimo, kaip būtų galima riboti viršvalandžius, su kuriais kasmet siejami šimtai mirties dėl insulto ar infarkto ir savižudybės atvejų.

Specialioji komisija, kuriai vadovavo premjeras Shinzo Abe, parengė planą, pagal kurį viršvalandžių skaičius neviršytų 100 valandų per mėnesį.

Konservatorių lyderis planą pavadino „istoriniu žingsniu siekiant pakeisti tai, kaip dirba Japonijos žmonės“, tačiau kritikai mano, kad planas yra netikęs.

Japonijos darbo teisininkų asociacija siūlomą apribojimą pavadino „itin netinkamu“ ir pareiškė, kad jam „neįmanoma pritarti“.

„Tai prilygtų ribos, kuri galėtų sukelti mirtį nuo persidirbimo, nustatymui“, – pareiškė asociacijos vadovas Ichiro Natsume.

Su juo sutinka ir praradusieji savo mylimuosius dėl „karoshi“.

„Negalime su tuo sutikti – tai tiesiog kelia pasipiktinimą“, – pareiškė „karoshi“ aukų giminių grupei vadovaujanti Emiko Teranishi.

„Maniau, kad vyriausybė galiausiai ketina išspręsti šią problemą... Tačiau tai verčiau yra žingsnis atgal, o ne žingsnis į priekį“, – pridūrė ji.

E. Teranishi vyras vadovavo sunkumų slegiamam restoranui Kiote, kai, dėl ilgų darbo valandų susirgęs depresija, dešimtojo dešimtmečio viduryje nusižudė.

„Mano vyras dirbo po 4 tūkst. valandų per metus, be jokių savaitgalių. Geriausiu atveju jis turėjo du laisvadienius per mėnesį“, – pareiškė ji ir pridūrė, kad dirbti daugiau jį spaudė nuo recesijos nukentėjęs darbdavys.

„Jį kankino depresija. Jis man sakė, jog negali miegoti ar valgyti. Kiekvieną rytą jo prašiau paimti laisvadienį, bet jis vis vien ėjo į darbą.“

„Kiek dar turi mirti?“

Po karo išpopuliarėjęs ilgas valandas dirbančio, su viršininku stikliuką išlenkiančio ir po to su paskutiniu traukiniu namo važiuojančio japonų tarnautojo įvaizdis per dešimtmečius evoliucionavo, tačiau daugelis darbuotojų Japonijoje ir toliau darbo vietoje praleidžia kur kas daugiau laiko negu jų kolegos kituose šiuolaikiniuose ūkiuose.

Šiuo metu Japonijos įmonės įtemptais laikotarpiais visą darbo dieną dirbančius darbuotojus gali priversti dirbti kur kas ilgiau nei įprastas 40 valandų per savaitę.

Viršvalandžius daugelis įmonių vertina kaip atsidavimo ženklą, nors Japonijos darbininkų darbo našumas yra mažesnis negu JAV ar Europos darbininkų.

Ir daugiau kaip penktadalyje Japonijos įmonių yra darbuotojų, kuriems dėl polinkio dirbti viršvalandžius gresia rimta mirties rizika, parodė spalio mėnesį paskelbta vyriausybės užsakymu atlikta apklausa. Ta apklausa buvo organizuota šalyje pirmą kartą rengiant baltąją knygą dėl „karoshi“.

Pagal naująsias taisykles būtų ribojamas mėnesio viršvalandžių skaičius, o taisyklių nesilaikančios įmonės būtų baudžiamos.

Plane oficialiai nurodoma, kad viršvalandžių skaičius neturėtų viršyti 45 valandų per mėnesį.

Tačiau pagal siūlomus darbo įstatymų pakeitimus, kurie turėtų būti pateikti šiais metais, darbdaviai savo darbuotojus galės priversti dirbti iki 100 valandų viršvalandžių, jeigu darbo krūvis įmonėje yra padidėjęs – o ar krūvis yra padidėjęs, spręs įmonių vadovai.

Tuo tarpu Hifumi Okunuki, profsąjungos atstovė ir dėstytoja, sako, kad to nepakanka „karoshi“ problemai išspręsti, ir įspėja, kad nesiimant griežtesnių priemonių mirčių daugės.

„Atrodo, kad mes dar nutolome nuo tos ateities dienos, kai žodis „karoshi“ taps atgyvena, – parašė ji leidinio „Japan Times“ nuomonių skiltyje. – Kiek dar darbuotojų turi mirti, kad mūsų šalis pabustų?“

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Karjera Japonija
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką