Teisinis pagrindas: Miškų įstatymo 8 straipsnis, Laukinių augalų ir grybų įstatymo 7 straipsnis, Lankymosi miške taisyklės, Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašas, Administracinių nusižengimų kodekso 278, 279, 282, 284 ir 285 straipsniai.
Miškų įstatymas numato bendrą fizinių asmenų teisę lankytis miškuose, uogauti ir grybauti, tačiau ši teisė nėra absoliuti – ji ribojama rezervatuose, specialios paskirties objektų miškuose, kai kuriose saugomose ar laikinai apribotose teritorijose, taip pat kitais teisės aktuose nustatytais atvejais.
1. Kur galima uogauti ir grybauti?
Bendra taisyklė paprasta: uogauti ir grybauti Lietuvos miškuose leidžiama, tačiau yra išimčių.
Negalima arba gali būti ribojama:
- rezervatuose;
- specialios paskirties teritorijose, pavyzdžiui, pasienio ar kariniuose objektuose;
- vietose, kur lankymasis laikinai apribotas dėl kirtimų, miško apsaugos priemonių, gaisrų pavojaus ar kitų priežasčių;
- saugomose teritorijose, jeigu konkrečios teritorijos nuostatai ar informaciniai ženklai nustato draudimus arba papildomas sąlygas.
Praktinė taisyklė: ženklas miške nėra dekoracija. Jeigu teritorija pažymėta įspėjamaisiais ženklais, „STOP“ juosta ar informacija apie apribojimą, toks ribojimas turi teisinę reikšmę.
2. Kiek grybų ir uogų galima prisirinkti?
Bendrai kiekiai nėra ribojami, tačiau svarbu kaip renkama. Draudžiama niokoti uogienojus, laužyti, rauti, žaloti augalus, medžių ar krūmų šakas, kamienus, ardyti miško paklotę. Uogų rinkimui negalima naudoti vadinamųjų „šukų“, jeigu jomis žalojami uogienojai.
„Kitaip tariant: rinkti galima, niokoti – ne“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
3. Privatus miškas: ar galima eiti?
Privatus miškas savaime nereiškia, kad žmogus negali į jį įžengti. Tačiau yra svarbi riba: privačioje žemėje arčiau kaip 100 metrų nuo savininko sodybos uogoms, grybams ar riešutams rinkti reikalingas žemės savininko arba valdytojo sutikimas. Laukinių augalų ir grybų įstatymo 7 straipsnis taip pat numato atvejus, kai savininko ar valdytojo sutikimo reikia kitiems veiksmams – pavyzdžiui, kertant ar pjaunant šakas, leidžiant sulą tam tikrais atvejais, imant miško paklotę.
„Praktinis pavyzdys: jeigu miške matote sodybą, tvorą, gyvenamąją aplinką, ūkinį kiemą – nereikėtų elgtis taip, lyg tai būtų viešas parkas. Geriausia laikytis atstumo, neiti per kiemą, nepalikti automobilio prie įvažiavimo ir, esant abejonei, atsiklausti“, – nurodė R.Joskaudienė.
4. Automobiliai, keturračiai ir „aš tik trumpam“
Viena dažniausių klaidų – automobilį ar keturratį palikti ne ten, kur galima.
„Miške motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti galima tik keliais. Automobilį rekomenduojama statyti stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje taip, kad nebūtų trukdoma pravažiuoti ir nebūtų pažeidžiama miško paklotė, samanos, kerpės, uogienojai. Keturračiais negalima važinėti kvartalinėmis linijomis, proskynomis, priešgaisrinėmis juostomis, raistais, miško paklote ar pažintiniais takais“, – aiškino teisininkė.
Pasak jos, svarbu tai, kad išvažinėta provėža dar nėra kelias. Tad „tik kelioms minutėms užvažiavau ant samanų“ gali tapti pažeidimu.
5. Laužai, nuorūkos ir sausas miškas
„Laužus miške galima kurti tik tam skirtose ir pažymėtose laužavietėse. Ugnį būtina prižiūrėti, o paliekant vietą – visiškai užgesinti, užpilant vandeniu ar žemėmis, kol nelieka rusenančių žarijų.
Nuorūka, palikta sausoje žolėje, nėra smulkmena. Tai gali būti ne tik administracinis nusižengimas, bet ir reali žala miškui, gyvūnijai, žmonių turtui“, – teigė R.Joskaudienė.
6. Šiukšlės, šunys ir triukšmas
Miške draudžiama šiukšlinti, gadinti rekreacinę įrangą, informacinius ženklus, triukšmauti, ardyti gyvūnų būstus, rinkti kiaušinius, žaloti augalus ir grybus. Šunį miške draudžiama paleisti be antsnukio, išskyrus atvejį, kai šuo vedamas už pavadėlio.
„Paprasčiau tariant: miškas nėra vieta palikti tai, ko nenorime parsivežti namo“, – sakė teisininkė.
Kokia atsakomybė gali grėsti?
„Už lankymosi miške taisyklių pažeidimą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 Eur, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 50 iki 110 Eur. Už transporto priemonių statymą ar važiavimą miškuose ten, kur tai draudžiama, Administracinių nusižengimų kodekso 278 straipsnis numato baudą nuo 20 iki 50 Eur“, – įspėjo R.Joskaudienė.
Pasak jos, už laukinių augalų ar grybų išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką gali būti taikomas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 500 Eur, o juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 700 Eur.
„Jeigu pažeidimas susijęs su saugomomis teritorijomis, pavyzdžiui, valstybiniu draustiniu, valstybiniu parku, biosferos rezervatu ar „Natura 2000“ teritorija, baudos gali siekti nuo 80 iki 700 Eur, juridinių asmenų atsakingiems asmenims – nuo 200 iki 1000 Eur.
Už saugomų augalų ar grybų rūšių – dažnai visuomenėje vadinamų „Raudonosios knygos“ rūšimis – rinkimą, žalojimą, naikinimą, laikymą, gabenimą ar pardavimą pažeidžiant nustatytą tvarką baudos fiziniams asmenims gali siekti nuo 250 iki 1000 Eur, o jeigu tai daroma saugomose teritorijose – nuo 600 iki 2000 Eur. Kai kuriais atvejais gali būti konfiskuojami įrankiai, priemonės ir patys augalai ar grybai“, – nurodė teisininkė.
Anot jos, už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą ar miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis gali būti taikomas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 Eur, o jeigu žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta – nuo 140 iki 300 Eur.
Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 50 Eur, o jeigu dėl neatsargaus elgesio su ugnimi sunaikinamas ar sužalojamas miškas arba kyla miško gaisras, baudos gali siekti nuo 560 iki 1200 Eur, neskaitant galimos pareigos atlyginti žalą.
Už šiukšlinimą atsakomybė priklauso nuo atliekų kiekio, pavojingumo ir vietos. Net už nedidelį nepavojingų atliekų kiekį gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 Eur, o saugomose teritorijose – nuo 60 iki 140 Eur; didesnių kiekių ar pavojingų atliekų atveju baudos gali būti gerokai didesnės.
Ką sako teismų praktika?
Teismų praktika primena du dalykus: nežinojimas ne visada gelbsti, bet atsakomybė negali būti taikoma be įrodymų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje akcentavo, kad atsakomybė už miško paklotės pažeidimą ir lankymosi miške taisyklių pažeidimą gali kilti ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo. Asmuo, organizuodamas darbus savo sklype, turėjo patikrinti aktualius kadastro ir registro duomenis bei įsitikinti, ar teritorija nėra miško žemė ir kokie apribojimai jai taikomi. Praktinė išvada paprasta: prieš rimtesnius darbus, važiavimą ar veiklą prie miško ribos verta pasitikrinti duomenis, o ne remtis vien prielaida „čia mano sklypas, vadinasi, galiu viską“.
Kitoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino aplinkosaugininkų nutarimą, nes nebuvo patikimai įrodyta, kad būtent konkretus asmuo atliko veiksmus, kuriais buvo pažeista miško paklotė. Teismas pabrėžė, kad vien fakto, jog miško paklotė pažeista, nepakanka – būtina įrodyti konkretaus asmens veiksmus ir kaltę. Praktinė išvada: ginčo atveju svarbūs įrodymai – nuotraukos, vaizdo įrašai, liudytojai, tiksli vieta, laikas ir aplinkybės.
Teisininkė pateikė ir gyvenimiškų pavyzdžių.
Pavyzdys Nr. 1. Atvažiavote į mišką ir „tik trumpam“ užvažiavote ant samanų, nes kelkraštis buvo užimtas. Jeigu pažeidžiama miško paklotė ar uogienojai, gali kilti administracinė atsakomybė.
Pavyzdys Nr. 2. Privačioje valdoje, šalia savininko sodybos, renkami grybai ar uogos be leidimo. Jeigu tai daroma arčiau kaip 100 metrų nuo sodybos, reikalingas savininko ar valdytojo sutikimas.
Pavyzdys Nr. 3. Uogos renkamos „šukomis“, išraunant uogienojus. Tai nėra sumanus būdas greičiau prisirinkti uogų – tai gali būti teisės aktų pažeidimas.
Pavyzdys Nr. 4. Laužas sukuriamas ne pažymėtoje laužavietėje, o „gražioje vietoje prie miško keliuko“. Net jeigu gaisras nekilo, tai gali užtraukti atsakomybę; jeigu ugnis išplinta, pasekmės gali būti daug rimtesnės.
Pavyzdys Nr. 5. Paliekamas maišelis, vienkartiniai indai ar butelis, nes „vis tiek kas nors surinks“. Miške tokia logika neveikia – už šiukšlinimą taip pat gresia atsakomybė.
„Miškas žmogų priima dosniai: duoda pavėsį, ramybę, uogas, grybus ir progą trumpam sustoti. Tačiau miške galioja paprasta teisinė ir žmogiška taisyklė:
rinkti – galima, niokoti – ne;
eiti – galima, ignoruoti ženklus – ne;
ilsėtis – galima, palikti šiukšles – ne.
Parsineškime namo uogas, grybus ir gerą nuotaiką, o ne administracinį protokolą“, – priminė teisininkė.
