Didžioji dalis Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos – 108,7 mln. Lt – buvo paskirstyta informacinių ir ryšių technologijų srities veikloms tobulinti. Taip pat parama paskirstyta biotechnologijų (43 mln. Lt), energetikos (24,9 mln. Lt), maisto ir gėrimų gamybos (20,2 mln. Lt), sveikatos priežiūros (6 mln. Lt) ir kitų veiklų inovatyvumui didinti. 92 mln. Lt paramos teko infrastruktūrai slėniuose kurti.
„Skatinant inovacijų diegimą, ES parama buvo paskirstyta pačioms įvairiosioms verslo sritims ir jų bendradarbiavimui su mokslu. Verslui tai yra labai svarbi parama, nes nuo inovacijų diegimo, investicijų į mokslinius tyrimus priklauso įmonių konkurencingumas ir eksporto rezultatai“, – sako ūkio viceministras Marius Skarupskas.
Pasak ūkio viceministro, bus siekiama, kad ir toliau įmonės sparčiau žengtų inovatyvumo link, gamintų patobulintus ar naujus gaminius, o jų gamybai naudotų inovatyvią įrangą. Todėl 2014–2020 m. ES parama, skirta MTEP, bus nukreipta į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūros ir gebėjimų didinimą privačiame sektoriuje, kad Lietuvos inovatyvumo augimas įvairiuose verslo sektoriuose būtų dar didesnis.
2007–2013 m. ES parama inovatyvumui skatinti buvo skiriama įmonių moksliniams tyrimams vykdyti, galimybių studijoms rengti, klasterių infrastruktūrai kurti.
2007–2013 m. populiariausia priemonė – „Intelektas LT“, pagal kurią 201 įmonė pasidalijo 165 mln. Lt. Ši parama Lietuvos įmonėms padėjo investuoti į inovaciniams gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingus mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą.
UAB „Wilibox“, kuri kuria ir gamina bevielio duomenų perdavimo įrangą, sukūrė naują produkto prototipą – mobilią vaizdo stebėjimo platformą. Projekto metu bendrovė įgijo naujų žinių, kurios leido sujungti įvairias mobilias duomenų perdavimo technologijas ir panaudoti jas didelės spartos duomenims perduoti. Projektui įgyvendinti buvo skirta 423 tūkst. Lt.
Pasak įmonės UAB „Wilibox“ direktoriaus Jono Sabaliausko, be ES fondų lėšų projekto efektyvus įgyvendinimas nebūtų įmanomas. Parama projektą leido įgyvendinti didesniu mastu ir gana sparčiai, taip pat padėjo užtikrinti tyrėjų darbo vietų sukūrimą ir išsaugojimą net ir baigus projektą.
UAB „Shmitz Cargobull Baltic“ 1,3 mln. Lt parama buvo suteikta naujos kartos kėbulų, priekabų ir puspriekabių linijos produktų prototipams sukurti. Siekiant sukurti transporto priemones, unikalias rinkoje dėl savo techninių ir funkcinių savybių, buvo būtina atlikti mokslinius taikomuosius tyrimus, kurių metu įgytos žinios ir įgūdžiai buvo panaudoti kuriant gaminių prototipus.
„Inovacijoms, pasižyminčioms didele rizika, yra ribota galimybė gauti išorinių šaltinių finansavimą. Todėl ES struktūrinių fondų parama sudarė galimybę atlikti mokslinius tyrimus, reikalingus diegiant inovacijas įmonėje. Tai leidžia įmonei sustiprinti konkurencingumą, padidinti eksporto apimtis“, – sako UAB „Shmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas.
Didžiausia paramos dalis teko priemonei „Intelektas LT+“ – 182 mln. Lt. Šias lėšas 97 įmonės skyrė savo MTEP infrastruktūrai kurti arba plėtrai. Pavyzdžiui, UAB „Brolis Semiconductors“ įrengė MTEP bazę ilgabangio puslaidininkinio lazerio technologijai sukurti. Įmonės specialistų sukurta ir komercinta technologija atvers kelią masinei naujos kartos prietaisų gamybai už itin konkurencingą kainą. Projektui įgyvendinti buvo skirta apie 7,4 mln. Lt.
Ūkio ministerija klasterizacijai skatinti paskirstė 76 mln. Lt. Pagal priemones „Inoklaster LT“ ir „Inoklaster LT+“ parama teikiama investicijoms į klasterių tyrimų centrus, laboratorijas, bandymų patalpoms įrengti bei rinkodarai stiprinti. Įmonės skatinamos jungtis tarpusavyje į klasterius ir didinti Lietuvos pramonės tarptautinį konkurencingumą pristatant savo produkciją ir užsienio rinkoms.
134 mln. Lt teko „Inogeb“ priemonėms, skirtoms inovaciniams gebėjimams stiprinti, naujosioms technologijoms ir inovacijoms populiarinti, verslo ir mokslo bendradarbiavimui skatinti ir plėtrai, projektams, kuriais kuriama MTEP infrastruktūra.
Priemonė „Idėja LT“ padėjo 183 įmonėms tinkamai pasirengti įgyvendinti MTEP projektus ir sumažinti arba net panaikinti didesnių investicijų nesėkmės riziką. Įmonėms pagal šią priemonę skirta 15 mln. Lt.
2013 m. Inovacijų sąjungos rezultatų duomenys rodo, kad Lietuvoje vidutinis inovatyvumo augimas yra vienas sparčiausių ES – praėjusiais metais siekė daugiau nei 5 proc. ir Lietuva buvo antra ES po Estijos.
