Pasak „ERGO Life Insurance“ SE Gyvybės draudimo departamento vadovės Audronės Kupliauskienės, apklausos duomenimis, nors 20-29 metų gyventojai priskiriami prie darbingo amžiaus žmonių, tik trečdalis jų kaupia pensijai privačiai, tuo tarpu 30-39 metų amžiaus grupėje pensijai kaupia absoliuti dauguma gyventojų. „Moterys senatvei ruošiasi vangiau nei vyrai, jos kaupti pradeda ženkliai vėliau. Pavyzdžiui, 18-29 metų amžiaus finansiškai senatvei ruoštis pradėjo 15 proc. vyrų ir tik 9 proc. moterų. Vėlesnį moterų apsisprendimą kaupti greičiausiai lemia tai, jog jos ilgiau studijuoja ir dėl šios priežasties vėliau įsilieja į darbo rinką“, – teigia A.Kupliauskienė.
„Apklausos rezultatai rodo, jog dabartiniai pensininkai privačiai kaupti pensijai pradėjo ganėtinai vėlai – ne anksčiau kaip sulaukę 40 metų, tačiau turint omenyje, jog prieš dvidešimt metų buvo palankesnė demografinė situacija, o savanoriško kaupimo sistema nebuvo populiari, gyventojus galima pavadinti tikrai sąmoningais bei besirūpinančiais savo ateitimi“, – teigia A.Kupliauskienė. Ji pastebi, jog kaupti savarankiškai postūmį davė 2003 m. startavusi II pakopos privačių pensijų fondų sistema, taip pat nemažos įtakos gyvybės draudimo populiarėjimui turi tai, jog mokestinėmis lengvatomis valstybė skatina ilgalaikį kaupimą: jeigu žmogus sudaro gyvybės draudimo ar pensinio draudimo sutartį, jis kasmet gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčių lengvata ir nuo sumokėtų gyvybės ar pensinio draudimo įmokų gali susigrąžinti iki 15 proc.
Senatvei uoliausiai ruošiasi klaipėdiečiai
Apklausos metu paaiškėjo, jog mažiausiai kaupimu senatvei rūpinasi mažesnių miestų bei kaimų gyventojai: privačiai pensijai mažuose miestuose nekaupia daugiau nei penktadalis, kaimuose – beveik trečdalis pilnametystės sulaukusių gyventojų. Finansiškai ruoštis senatvei dar nepradėjo ir 17 proc. gyventojų Vilniuje bei Panevėžyje. Tuo tarpu uoliausiais gali būti vadinami klaipėdiečiai – tarp jų nekaupiančių privačiai pensijai yra 12 proc.
Draudimo bendrovės „ERGO Life Insurance“ duomenimis, lyginant su situacija, kuri buvo prieš dešimt metų, kaupti, sudarydami gyvybės draudimo sutartis, pradeda vis jaunesni gyventojai. Pavyzdžiui, jeigu 2002 m. gyvybės draudimo sutartis sudarydavo vidutiniškai 43 m. gyventojai, šiemet vidutinis amžius sudaro 27 metus. „Kad savanoriškas lėšų kaupimas užtikrintų didesnes pajamas senatvėje, būtina paisyti pagrindinės taisyklės: kaupti reikia pradėti kaip įmanoma anksčiau. Net ir kasdien atidėta maža suma ateityje gali atnešti didelę naudą. Priimant sprendimą dėl kaupimo, taip pat reikėtų atsakingai pasirinkti draudimo bendrovę, produktą kaupimui, įvertinti, kokio lygio rizika, investuojant kaupiamas lėšas, būtų priimtina“, – pastebi A.Kupliauskienė. Ji atkreipia dėmesį, jog investicinis gyvybės draudimas atitinka tų gyventojų lūkesčius, kurie nori patys valdyti savo investicijas: šiame draudime reikia sekti rezultatus ir esant reikalui iš draudimo bendrovės siūlomo sąrašo pasirinkti kitas investavimo kryptis. Šis draudimo produktas rizikingesnis, tačiau suteikia galimybę gauti didesnę grąžą. Tuo tarpu pensinis draudimas ir kaupiamasis gyvybės draudimas suteikia mažesnę, tačiau garantuotą grąžą. Už investavimo rezultatus šiame draudime atsakinga draudimo bendrovė.
Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ gyventojų reprezentatyvi apklausa buvo atlikta spalio 9-16 dienomis. Jos metu buvo apklausti 1003 respondentai iš visos Lietuvos.
