Dabar populiaru
Publikuota: 2018 balandžio 4d. 18:55

N.Mačiulis: žmonės piktinasi aukštomis kainomis, nors turėtų piktintis mažomis pajamomis

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

Europos Sąjungoje Lietuva pagal kainų lygį ar augimą neišsiskiria neigiamai – neigiamai mes išsiskiriame pagal pajamų lygį. Vis dėlto žmonės piktinasi aukštomis kainomis, nors turėtų piktintis mažais atlyginimais. Taip LRT radijui sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Banko „Luminor“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad mažmeninės prekybos apyvarta auga labai sparčiai, o tai rodo, kad kainos nėra tokios baisios, kaip dauguma linkę skųstis.

– Ką galite pasakyti apie kainas? Ką, lankydamiesi parduotuvėse, pastebite?

N.Mačiulis: „Eurobarometro“ duomenimis, pastaruosius 10 metų Lietuva visada pirmauja tuo atžvilgiu, kad lietuviai labai nerimauja dėl augančių kainų. Tai visuomet buvo didžiausias galvos skausmas – net tais metais, kai kainos visai nedidėjo ar net mažėjo. Pvz., 2009 m., per krizę, kai kainos tikrai neaugo, o didesnė problema buvo nedarbo lygis, būtent infliacija Lietuvos gyventojams buvo didžiausias galvos skausmas.

Manau, kad nereikia klausti, ką mes matome parduotuvių lentynose. Statistikos departamentas, skaičiuodamas infliaciją, tai daro ne kabinetuose, o visoje Lietuvoje – kainas fiksuoja maždaug 2000 vietų, vertina apie 900 prekių ir paslaugų. Žiūrint į vidutinį kainų lygį, kuris ES valstybėse skaičiuojamas vienodai, mes pagal kainų lygį ar augimą neišsiskiriame neigiamu atžvilgiu. Neigiamai mes išsiskiriame pagal pajamų lygį. O tai paradoksas – gyventojai piktinasi aukštomis kainomis, nors turėtų piktintis mažomis pajamomis.

I.Genytė-Pikčienė: Reikia prisiminti, kad kainų augimas yra sveikos makroekonominės raidos rodiklis. Kas yra infliacija? Tai parodo, kad pinigai turi būti įdarbinti, nešti naudą, o ne užkonservuoti laikomi vietoje. Kai pinigai sukasi ekonomikoje, ši plečiasi.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė

Vyksta progresas, kuriamos darbo vietos – taigi vyksta sveika ekonominė plėtra. Ne veltui didieji ir svarbiausi pinigų politikos formuotojai, tokie kaip Europos centrinis bankas ar Federalinė rezervų sistema, siekia ne defliacijos ar kainų stabilumo, o sveikos infliacijos. Brandžiose ekonomikose tai turėtų siekti apie 2 proc., besivystančiose – kiek daugiau. Taigi normalaus lygio infliacija – sveikintinas ir ekonomikai naudingas reiškinys.

– „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis teigia, jog jei norime, kad Lietuva suklestėtų, kainos turi pakilti. Ar tikrai?

N.Mačiulis: Čia sumaišyta priežastis ir pasekmė. Nėra pasaulyje klestinčios, turtingos, konkurencingos valstybės, kurioje kainos būtų mažos ir skurdo lygis žemas. Bet aukštos kainos – paprastai jau konkurencingos, klestinčios valstybės pasekmė. Kai didėja produktyvumas, auga užmokestis, tuomet spartesnį atlyginimų augimą vejasi ir kylančios kainos. Turbūt D. Dundulis norėjo pasakyti, kad, vystantis ekonomikai ir norėdami matyti sparčiau augantį darbo užmokestį, neišvengsime infliacijos.

– Banko „Luminor“ apžvalgos pagrindinė mintis – Lietuva taip gerai negyveno kelis šimtmečius. Kuo rėmėtės?

I.Genytė-Pikčienė: Rėmėmės istoriniais tyrimais, rinkome senus duomenis, kad pasižiūrėtume, kaip šalis vystėsi. Matome, kad Lietuva tikrai geriau gyveno tik Renesanso periodu, kai buvo įkurtas Vilniaus universitetas, sukurta dviejų šalių valstybė ir pan.

Bet paskui Lietuva išgyveno labai daug ekonominių pakilimų ir nuosmukių ir niekada nepasiekė dabartinio lygio. Galime didžiuotis tuo, ką pasiekėme per laisvės metus, nes gana aukšto lygio ekonominė gerovė sukurta per trumpą laiką. O šalį kūrėme nuo pat pamatų. Dabar, gilindamiesi į tokius smulkius dalykus, kaip pabrangę kalafiorai ar šukuosenos, pamirštame esmę. Todėl žvilgsnis iš paukščio skrydžio padeda prisiminti tikras vertybes ir priverčia savęs paklausti, ar tikrai gyvenimas toks sudėtingas ir blogas.

O kad jis nėra blogas, rodo mažmeninės prekybos apyvartos rodikliai. Nors skųstis dėl kainų – pagrindinė lietuvių savybė, mažmeninės prekybos apyvarta auga tikrai labai sparčiai. Tai rodo, kad, nors kainos auga, mūsų tautiečiai nevengia apsipirkinėti ir vartojimą ne mažina, o didina. Matyt, kainos nėra tokios baisios, bet apie jas labai smagu pakalbėti.

– Kodėl žmonės nesutinka su teigiamomis naujienomis, nors pasakoma, kad statistika rodo, jog situacija tikrai gerėja?

N.Mačiulis: Reikia pripažinti, kad ne kiekvienam dirbančiam žmogui atlyginimas padidėjo, nors didėjo daugiau nei pusei darbuotojų. Akivaizdu, kad yra gyventojų, kuriems atlyginimai nesikeičia nuo pat 2009 m. Jie turi pagrindo būti nepatenkinti ir abejoti statistika, nes galvoja apie save, artimuosius.

Nors skųstis dėl kainų – pagrindinė lietuvių savybė, mažmeninės prekybos apyvarta auga tikrai labai sparčiai. Tai rodo, kad, nors kainos auga, mūsų tautiečiai nevengia apsipirkinėti ir vartojimą ne mažina, o didina, – I.Genytė-Pikčienė

Kitas aspektas tas, kad mes vėl kalbame apie vidutinius kainų pokyčius, į kuriuos įeina ir šildymo, degalų, viešųjų paslaugų kainos, kurios nesikeičia. Nors, pvz., degalų kainos pastaruosius kelerius metus labai sumažėjo, palyginti su buvusiomis praėjusį dešimtmetį. Taigi mes ignoruojame ir užmirštame kainas, kurios retai keičiasi, ir kreipiame dėmesį į tai, kas brango sparčiai, pvz., sezoninės prekės.

Nesu girdėjęs teiginio, kad niekas nebrangsta. Ir prieš įvedant eurą niekas nesakė, kad niekas nebrangs. Priešingai – visi sako, kad kainų didėjimas yra nuolatinis reiškinys. Ir Europos centrinis bankas, ir kiti viešai deklaruoja, kad nuolatinis maždaug 2 proc. siekiantis kainų didėjimas yra siekiamybė, o tai nesusiję nei su valiutos pasikeitimu, nei su kitais reiškiniais.

Yra asmenų, kurie gyvena iš socialinių išmokų, kurios neužtikrina perkamosios galios, tad šiuo atveju pabrangęs būtiniausių prekių krepšelis kelia stresą. Neužmirškime, kad dirba apie 1,4 mln. asmenų, bet daug žmonių gyvena iš pensijų, socialinių išmokų ir jiems diskusijos apie kylančius atlyginimus nėra įdomios.

Minimalus atlyginimas prieš 10 metų siekė maždaug 400 litų – dabar 400 eurų. Tai vienas sparčiausiai augusių minimalių atlyginimų. Taigi, nors perkamoji galia labai padidėjo, vis tiek sunku tikėtis, kad asmuo, gaunantis minimalų atlyginimą, jausis gerai. Dabar minimalų atlyginimą gaunančių asmenų, dirbančių visą darbo dieną, yra 3,5 proc., o vis didesnė dalis dirbančių žmonių uždirba daugiau nei minimalų atlyginimą.

– Savo pranešime sakėte: „Jei manote, kad su pinigais elgiatės protingai, veikiausiai klystate, o jei manote, kad eurais viskas kainuoja tiek, kiek kainavo litais, smegenys žaidžia žaidimą.“ Ką norėjote pasakyti?

N.Mačiulis: Šiek tiek minėjau – mes žiūrime į labai siaurą prekių ar paslaugų imtį ir iš to darome išvadas apie visas prekes ir paslaugas. Tikrai galima rasti prekių, kurios prieš penkerius metus litais kainavo tiek, kiek dabar eurais. Kai kuriais atvejais taip atsitiko dėl sparčiai augusio minimalaus atlyginimo, nes padidėjo sąnaudos (daugeliui paslaugų darbo sąnaudų komponentas labai svarbus).

Kai kurias atvejais, reikia pripažinti, nėra konkurencijos ir kai kurie verslininkai gali parduoti daug brangiau. Bet svarbu atkreipti dėmesį, kad absurdiškų kainų negali būti, jei nebūna pirkėjų. Pvz., padidinus trąšų kainas 2–3 kartus, jų niekas nepirks, tad kainos turės grįžti prie normalaus lygio. Taip, yra atvejų, kai nėra konkurencijos ir piktnaudžiaujama, bet Lietuvoje tai nėra masinis reiškinys.

Galima palyginti: pirmo būtinumo maisto prekių krepšelio (duonos, pieno, grūdų, mėsos) kainos per pastaruosius trejus metus pasikeitė mažai, liko beveik tokios pačios. O mes kartais paimame brangiausią grietinės indelį ir bandome atsiminti, kiek jis kainavo litais.

Litai
Litai

Mes neneigiame fakto, kad daugelio paslaugų kainos pastaruosius penkerius metus didėjo, kai kurios net dvigubai. Tie, kas nori įsirengti būstą, naudojasi santechnikų, elektrikų, automechanikų paslaugomis, tai tikrai gali pamatyti. O priežastis susijusi su didėjančiais atlyginimais. Taip mes grįžtame prie temos ištakų. Sunku tikėtis, kad daugybė profesines paslaugas teikiančių asmenų gyvens geriau, jei nedidins kainų.

I.Genytė-Pikčienė: Tai susiję su dar viena tema – situacija darbo rinkoje. Jau daug metų darbdaviai ir paslaugų sektoriaus atstovai pastebi mažėjantį specialistų skaičių. Bet dėl to atsiranda paskata kelti atlyginimus, kad tie specialistai pasiliktų. Prie to prisideda ir emigracija, ir mažėjantis specialistų skaičius. Taigi likę čia turi būti motyvuojami, o vienas kertinių motyvatorių – didesnis atlyginimas.

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

24sek

Šaras pasiuntė dviprasmišką žinutę: „Žais tie, kurie pasiruošę mirti už komandą“

24sek

Šarą pagyręs Željko Obradovičius: „Mes geri draugai – išeisime kur nors drauge“

24sek

Finiše uždusęs „Žalgiris“ dramatiškai krito prieš Eurolygos vicečempionus

Gyvenimas

Onkologinė liga ir intymumas: kodėl pasaulyje tai – tyrimų objektas, o Lietuvoje – gėdinga tema?

Aktualu

Girtam panevėžiečiui pasivažinėjimas baigėsi prie kelio ženklo „Plyta“

24sek

Savo rekordą pakartojęs „Žalgirio“ vedlys: „Skaudu“

Kultūra

Vilniuje koncertuosianti L.Anderson: „Nesėkmė reikalauja kur kas daugiau kūrybiškumo nei sėkmė“

Aktualu

Trakų rajone užsidegė lentpjūvė

24sek

Madrido „Real“ neklumpa: nepaliko vilčių baskams

Kultūra

Niujorke prasidėjo Baltijos šalių kino festivalis

Kultūra

J.Arčikauskas: kurdamas scenografiją stengiuosi, kad ji provokuotų

Sportas

A.Novikovas ir „Jagiellonia“ vėl užkopė į Lenkijos čempionato viršūnę

Aktualu

Po žmogaus gyvybę nusinešusio ir garažus nušlavusio sprogimo panevėžiečiai skaičiuoja nuostolius

24sek

Lietuviška „Olimpia“ šventė įspūdingą pergalę Pirėjuje

Aktualu

Šiaurės Indijoje traukinys rėžėsi į minią: skelbiama apie daugybę žuvusių ir sužeistų

24sek

Ir turtuoliai turi problemų: kokių rūpesčių bagažą į Kauną atsivežė Željko?

Gyvenimas

Galvos skausmo nenumalšinsite, jei nežinosite jo rūšies

Aktualu

Kauno pareigūnai nustatė 11 kaukėtų „Ryto“ sirgalių, užpuolusių „Žalgirio“ fanus

Verslas

Rusijos oligarchas B.Rotenbergas pateikė ieškinį prieš Skandinavijos bankus

Aktualu

Maskva ragina Oslą atsiprašyti už rusų pareigūno apkaltinimą šnipinėjus

Naujienos

24sek

Šaras pasiuntė dviprasmišką žinutę: „Žais tie, kurie pasiruošę mirti už komandą“

24sek

Šarą pagyręs Željko Obradovičius: „Mes geri draugai – išeisime kur nors drauge“

24sek

Finiše uždusęs „Žalgiris“ dramatiškai krito prieš Eurolygos vicečempionus

Gyvenimas

Onkologinė liga ir intymumas: kodėl pasaulyje tai – tyrimų objektas, o Lietuvoje – gėdinga tema?

Aktualu

Girtam panevėžiečiui pasivažinėjimas baigėsi prie kelio ženklo „Plyta“

24sek

Savo rekordą pakartojęs „Žalgirio“ vedlys: „Skaudu“

„Eurolygos dienos“ prognozė: kokia tikimybė, kad Šaras pagaliau įveiks Željko Kaune? (5/5)

Aktualu

Masinė avarija kelyje Vilnius-Panevėžys: susidūrė keturi automobiliai ir autobusas, žuvo žmogus

Gazas

Kaunietis iškėlė problemą: kodėl „Kauno autobusai“ diskriminuoja dirbančius savaitgalį?

Aktualu

Juozo Urbšio išpažintis švedų diplomatui: „1940-aisiais pasipriešinimas jau nebuvo įmanomas“

Aktualu

P.Urbšys: atrodo, kad R.Karbauskis ir A.Širinskienė yra apsvaigę nuo valdžios

N-18 Vardai

Kim Kardashian akių šešėlius reklamuoja savo stiliumi – nuoga

Kultūra

Menininkė žiūrovų akivaizdoje kūrė antrą odą: prie prisilietimo prisiliesta žodžiais ir rankomis

Pasaulis kišenėje

Kalnai Vokietijoje, kuriuos renkasi vietiniai bavarai ir kaimynai austrai

Vardai

VIP vakaras Vilniuje subūrė perlus ir deimantų spindesį mėgstančius svečius

Deuce

Pagirtinai kovojęs Ričardas Berankis iškrito turnyro Maskvoje ketvirtfinalyje

Vardai

M.Šedžiuvienė įsiuto – jos sūnų prižiūri svetima moteris: „Ponas Andriau, kokio velnio pasiimi vaiką?“

Kultūra

Vilniuje koncertuosianti L.Anderson: „Nesėkmė reikalauja kur kas daugiau kūrybiškumo nei sėkmė“

Aktualu

Trakų rajone užsidegė lentpjūvė

24sek

Madrido „Real“ neklumpa: nepaliko vilčių baskams

Gera keliauti kartu

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką