Per akcijų prekybą Azijoje „Brent“ rūšies naftos kaina antradienį vienu metu buvo nukritusi žemiau 88 JAV dolerių už barelį, vėliau atšoko iki 94 JAV dolerio ir nuo to laiko svyruoja: apie vidurdienį Lietuvos laiku buvo smuktelėjusi apie 9 proc. iki 90 JAV dolerių už barelį, apie 14 val. siekė 92 JAV dolerius.
JAV WTI rūšies naftos kaina smuko 8 proc. – iki 87 JAV dolerio už barelį (vidurdienį Lietuvos laiku). Apie 14 val. buvo pakilusi iki beveik 90 dolerių.
Naftos ir dujų investicijų bendrovės „InterCapital Energy“ atstovas Albertas Bellorinas BBC sakė, kad antradienį kritusios naftos kainos rinkoms suteikė progą atsikvėpti, tačiau prekyba nafta ir toliau išliks itin nervinga: jei konfliktas eskaluosis, kainos greičiausiai šaus aukštyn, o jei atrodys, kad įtampa slopsta, jos kris.
Kyla finansų rinkos
D.Trumpui žadant, kad konfliktas Irane bus trumpalaikis ir krentant naftos kainoms, akcijų rinkos Azijoje ir Europoje kilo.
Japonijos „Nikkei 225“ sesiją baigė pakilęs 2,9 proc. ir susigrąžino dalį pirmadienį patirtų nuostolių, Malaizijos pagrindinis indeksas paaugo 1,6 proc., Indijos „Nifty 50“ – apie procentą, o labiausiai per šį konfliktą nukentėjęs Pietų Korėjos „Kospi“ indeksas ūgtelėjo 5,4 proc.
Pirmadienį finansų rinkos buvo smarkiai smukę, investuotojams baiminantis, kad trikdžiai Persijos įlankoje gali paskatinti infliaciją ir palūkanų normų augimą.
Antradienį atsigavimas persikėlė ir į Europos akcijų rinką. Pagrindinis Europos indeksas „Stoxx600“ antradienį paaugo apie 2,2 proc., Vokietijos „Dax“ indeksas – 2,6 proc., Prancūzijos „CAC40“ – 2 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE100“ – 1,8 proc.
Kas toliau?
S. Rajaratnamo tarptautinių studijų mokyklos atstovas Park Kee Hyunas BBC teigė, kad nors naftos kaina jau nutolo nuo pirmadienio piko, ji vis dar yra maždaug 20 proc. didesnė nei buvo prieš kiek daugiau nei savaitę, kai JAV ir Izraelis pradėjo aviacijos smūgius Irane.
Pasak jo, kainos išliks nepastovios, nes bendrovės į gabenimo kainą įskaičiuos rizikos priedą, atsižvelgdamos į galimą padėties pablogėjimą.
Jis pridūrė, kad D.Trumpo komentarai gali rodyti, jog karas netrukus baigsis, tačiau svarbesnis klausimas yra tai, ar po šių pareiškimų konflikto zonoje seks konkretūs pokyčiai.
Didžiojo septyneto šalys pirmadienį pareiškė esančios pasirengusios imtis būtinų priemonių, reaguodamos į pasaulinės energijos pasiūlos padėtį sparčiai kylant naftos kainoms. Vis dėlto G7 lyderių ir Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) susitikimas baigėsi nepriėmus galutinio sprendimo, ar šalys aktyviau pradės koordinuotai prekiauti naftos atsargomis.
Tuo metu Saudo Arabijos naftos milžinės „Aramco“ vadovas Aminas Nasseris antradienį per rezultatų pristatymą investuotojams pareiškė, kad karas su Iranu pasaulinei naftos rinkai turės „katastrofiškų pasekmių“, rašo CNBC.
Investicijų bendrovės „AJ Bell“ investicijų direktorius Russas Mouldas antradienio rytą paskelbtoje apžvalgoje taip pat teigė, kad nakties įvykiai „vargu ar bus paskutinis žodis dabartinėje krizėje“.
„Visų akys greičiausiai kryps į G7 ir į tai, ar jie panaudos naftos atsargas, kad dar labiau nuramintų rinkas“, – sakė jis.
Tačiau dalis ekspertų sako, kad net jei didžiausios pasaulio ekonomikos ir skubiai išleistų į rinką dešimtis milijonų barelių naftos atsargų, vertinant pasaulinį naftos poreikį, tai tėra lašas jūroje, rašo CNN.
Svarbiausia – Hormūzo sąsiauris
Taip yra todėl, kad pasaulis kasdien sunaudoja tiek daug naftos, jog net ir gana didelis vienkartinis atsargų panaudojimas nekompensuotų užsitęsusio Hormūzo sąsiaurio uždarymo. Šis pasaulinei naftos prekybai itin svarbus vandens kelias dėl karo faktiškai buvo užblokuotas.
„Įvertinus pasaulinės naftos prekybos mastą – apie 100 mln. barelių per dieną – net ir koordinuotas strateginių naftos atsargų panaudojimas pasaulinėms naftos kainoms turėtų tik ribotą poveikį“, – CNN sakė energetikos analitinio centro „Resources for the Future“ tyrėjas Danielis Raimis.
Kaip rašo CNN, svarbiausias veiksnys, galintis dabar sumažinti naftos kainas, yra atnaujintas laivybos eismas per Hormūzo sąsiaurį, kuris tanklaiviams faktiškai buvo uždarytas. Per šį siaurą vandens kelią gabenama 20 proc. pasaulio naftos.
„Jei eismas Hormūzo sąsiauriu netrukus nebus atnaujintas ir toliau nenormalizuosis, strateginių naftos atsargų panaudojimas tėra trumpa pauzė prieš naują žalios naftos kainų kilimo bangą“, – CNN citavo „Rapidan Energy Group“ prezidentą ir įkūrėją Bobą McNally.
Beje, D.Trumpas pagrasino smogti Iranui „20 kartų smarkiau“, jei ši šalis sutrikdys naftos tiekimą per Hormūzo sąsiaurį.
Islamo revoliucijos gvardijos korpusas, atsakydamas į, jo žodžiais, „Trumpo kliedesius“, pareiškė, kad Irano ginkluotosios pajėgos neleis iš šio regiono išvežti nė vieno litro naftos.
Atsargos nėra begalinės
Jei karas užsitęstų, strateginių naftos atsargų naudojimas dabar susiaurintų tokias galimybes ateityje.
Prasidėjus karui Ukrainoje, JAV turėjo apie 600 mln. barelių naftos atsargų, dabar jų belikę 415 mln. barelių.
„Esmė ta, kad strateginėmis atsargomis galima pasinaudoti tik vieną kartą“, – sakė Nacionalinio energetikos analizės centro kviestinis tyrėjas Neilas Atkinsonas. Nepapildant atsargų, „kai jos baigiasi, jos baigiasi“.
