Sekite 15min Google
„Pastaruoju metu matome, kad sukčiai vis dažniau renkasi skambučius per „Viber“, o ne įprastą mobilųjį ryšį. Tai nėra atsitiktinumas – tokios platformos suteikia daugiau galimybių paslėpti tikrąją skambinančiojo tapatybę, naudoti užsienio numerius ar net rodyti vardą vietoje telefono numerio. Dėl to daliai žmonių toks skambutis gali pasirodyti patikimesnis“, – sako M. Kutkaitis.
Sukčiai prisitaiko prie gyventojų įpročių
Pasak eksperto, susirašinėjimo programėlės leidžia sukčiams veikti lanksčiau ir pigiau nei naudojantis tradiciniu telefono ryšiu.
„Tokiose platformose galima lengvai kurti naujas paskyras, naudoti skirtingus numerius ar greitai keisti tapatybę, jei paskyra užblokuojama. Be to, daugelis žmonių prie tokių programėlių yra įpratę – jas naudoja bendraudami su artimaisiais ar kolegomis, todėl budrumas gali būti mažesnis nei sulaukus skambučio iš nepažįstamo telefono numerio“, – aiškina M. Kutkaitis.
Jo teigimu, dažniausiai skambinantieji prisistato banko, policijos, telekomunikacijų bendrovės ar kitos gerai žinomos institucijos darbuotojais ir skuba pranešti apie tariamą grėsmę sąskaitai ar asmens duomenims.
Spaudžia veikti nedelsiant
Nors piktavaliai atranda naujas platformas, pasak eksperto, pats sukčiavimo scenarijus išlieka panašus – svarbiausias tikslas yra sukelti stresą ir priversti žmogų priimti skubotus sprendimus.
„Dažniausiai žmogui pranešama apie neva vykdomą įtartiną mokėjimą, bandymą paimti paskolą ar kitą skubią situaciją. Tuomet prašoma patvirtinti veiksmus, atskleisti prisijungimo duomenis ar įdiegti papildomą programėlę. Sukčiai siekia, kad žmogus neturėtų laiko ramiai įvertinti situacijos“, – sako M. Kutkaitis.
Jis pabrėžia, kad bankų darbuotojai niekada neprašo klientų telefonu ar per susirašinėjimo programėles atskleisti interneto banko slaptažodžių, „Smart-ID“ PIN kodų ar patvirtinti operacijų, kurių klientas pats nepradėjo.
Grėsmė gali tykoti ne vienoje programėlėje
Pasak M. Kutkaičio, dalis gyventojų vis dar mano, kad pavojingi yra tik įprasti telefoniniai skambučiai, tačiau sukčiavimo rizika nepriklauso nuo pasirinktos platformos.
„Svarbu suprasti, kad nei „Viber“, nei kita susirašinėjimo programėlė pati savaime nėra sukčiavimo priemonė. Problema kyla tuomet, kai nusikaltėliai šias platformas išnaudoja socialinei inžinerijai. Todėl svarbiausia vertinti ne tai, kur gaunate skambutį, o ką jūsų prašoma padaryti“, – pažymi ekspertas.
Jis priduria, kad sukčiai dažnai skambina iš užsienio numerių, tačiau pasitaiko atvejų, kai naudojami ir lietuviški numeriai, todėl vien numerio kilmė neturėtų būti pagrindinis patikimumo kriterijus.
Kaip apsisaugoti?
Siekiant apsaugoti savo pinigus bei duomenis, M. Kutkaitis rekomenduoja visuomet kritiškai vertinti netikėtus skambučius, ypač jei jų metu kalbama apie pinigus, banko sąskaitą ar prašoma skubiai atlikti tam tikrus veiksmus.
„Jeigu sulaukėte įtartino skambučio per „Viber“ ar kitą programėlę, pokalbį nutraukite. Jei abejojate, ar informacija gali būti tikra, su banku susisiekite patys naudodami oficialius kontaktus, o ne tuos, kuriuos nurodo skambinantysis. Tai paprasčiausias būdas įsitikinti, ar iš tiesų kalbate su banko darbuotoju“, – sako ekspertas.
Jis taip pat primena niekam neatskleisti prisijungimo prie interneto banko duomenų, „Smart-ID“ PIN kodų ar vienkartinių patvirtinimo kodų bei nepatvirtinti operacijų, kurių patys nepradėjote.
„Sukčiai nuolat prisitaiko prie žmonių įpročių ir ieško naujų kanalų, kuriais galėtų pasiekti potencialias aukas. Todėl svarbiausia išlikti budriems – nesvarbu, ar skambutis pasiekia telefonu, ar per susirašinėjimo programėlę“, – pažymi M. Kutkaitis.
