Kitą savaitę vyksiančio PPO susitikimo darbotvarkėje – Kinijos prašymas leisti pritaikyti sankcijas JAV. Prašymas teikiamas augant prekybinio karo įtampai tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad yra pasirengęs pritaikyti tarifus dar 267 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms iš Kinijos, „jei panorės“. Naujos užmačios pasigirdo netrukus po to, kai JAV paskelbė apie planus tarifais apmokestinti 200 mlrd. JAV dolerių vertės prekes iš Kinijos. Pekinas pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų, jei JAV imsis naujų žingsnių prekybos srityje.
Kinijos prašyme, adresuotame PPO, rašoma, kad Vašingtonas ginče dėl JAV antidempingo muitų nesilaiko nutarimo. Nors šis ginčas yra prasidėjęs dar 2013-aisiais, neabejojama, kad kreipimasis dėl sankcijų JAV yra dėl prekybos karo.
Konfliktas įgyja platesnį mastą
„Kinija susiduria su didžiuliu iššūkiu, negalėdama JAV atžvilgiu taikyti strategijos „akis už akį“. Taip yra todėl, kad JAV importo į Kiniją vertė yra beveik keturis kartus mažesnė. Tačiau JAV yra didžiausia investuotoja Kinijoje, tad kitas Kinijos taikinys galėtų būti JAV investuotojai.
Galima numanyti, kad tai galėtų papildomų biurokratinių kliūčių sudarymas, standartų įvedimas. Tačiau Kinija, be jokios abejonės, nenorės perlenkti lazdos, nes ji pati tampa svarbia investuotoja kitose rinkose“, – kalba Ž.Mauricas.
Dar vienas tokio prašymo tikslas, anot pašnekovo, yra ir mėginimas susirasti sąjungininkių, užtarimo tarp PPO narių.
„Tačiau beveik neįmanoma, kad Kinija artimiausiu metu galėtų gauti leidimą įvesti sankcijas JAV. Tokie procesai trunka 2–3 metus. Greičiau tai bus naudojama kaip derybinis įrankis.
Nors negalima sakyti, kad Kinija pastūmėjo prekybos karą į naują lygį, prekybos karas krypsta į platesnio masto konfliktą tarp JAV ir Kinijos“, – sako ekonomistas.
