-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Naujas valdančiųjų taikinys – mažiau lankytojų sulaukiančios bibliotekos

Viena ranka atima, kita prideda. Taip būtų galima pavadinti valdančiųjų naujai rengiamą politiką kultūros įstaigų klausimu. Vyriausybė nusprendė, kad jų finansavimas turėtų priklausyti nuo lankomumo. Bibliotekoms tai sukėlė šoką, nors tuo pat metu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad bibliotekų turi daugėti.   
Avarinės būklės biblioteka Dzūkų g.
Avarinės būklės biblioteka Vilniaus Dzūkų g. / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis šią savaitę užsiminė, kad vaikų darželiuose būtų gerai atidaryti bibliotekas. Tai jis antradienį pasakė komiteto posėdyje Seime. Tačiau valdančiųjų frakcijos vadovas, matyt, nežino, kad Vyriausybė ką tik patvirtino kiek kitokį planą. Jis gali turėtų atvirkštinį poveikį, nei norėtų R.Karbauskis.

Atsižvelgs į lankomumą

Praėjusią savaitę Vyriausybė posėdyje pritarė naujai parengtam Lietuvos stabilumo 2017 metų programai. Joje surašyta, kaip ketinama planuoti kitų metų biudžetą, į ką reiktų atsižvelgti ir pan.

Šis dokumentas turėtų gerokai išgąsdinti regionų gyventojus, ypač ten, kur bibliotekų lankomumas mažėja sparčiausiai. Statistikos departamento duomenimis, tiek apsilankymų kultūros įstaigose tenka 100 gyventojų.

Kultūros įstaigų lankomumas
Kultūros įstaigų lankomumas

„Kultūros, ypač bibliotekų, paslaugomis Lietuvoje naudojasi mažiau gyventojų nei ES. Siekiant efektyviai naudoti valdžios sektoriaus išlaidas ir didinti paslaugų kokybę, svarbu persvarstyti finansavimą kultūros objektams išlaikyti, atsižvelgiant į objektų lankomumą“, – skelbiama dokumente, kuriam praėjusią savaitę pritarė Vyriausybė. Pagal tai bus formuojamas ir kitų metų biudžetas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vyriausybės veiklos ataskaitos pristatymas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vyriausybės veiklos ataskaitos pristatymas

Tokia pozicija šokiravo bibliotekininkus. „Keista valstybės pozicija. Bibliotekos dabar kitokios nei anksčiau – modernios, pasikeitusios, pritraukiančios daug lankytojų“, – teigė Lietuvos savivaldybių bibliotekų asociacijos vadovė Danguolė Abazoriuvienė.

Bibliotekose lankytojų – mažiau

Per pastaruosius penkerius metus lankomumas labiausiai sumažėjo bibliotekose, skelbia oficiali statistika. Statistikos departamento duomenimis, lankytojų skaičius bibliotekose mažėja jau kelerius metus.

Pavyzdžiui, registruotų skaitytojų skaičius per metus sumažėjo 55 tūkstančiais. Nuo 2010 metų registruotų skaitytojų skaičius sumažėjo nuo 1,44 mln. iki 1,19 mln.

„Tai lėmė demografinė situacija. Kaimai kai kur visai ištuštėjo, tai ten ir bibliotekos užsidarė“, – samprotavo D.Abazoriuvienė.

A.Mickevičiaus bibliotekos nuotr./Bibliotekoje
A.Mickevičiaus bibliotekos nuotr./Bibliotekoje

Kita vertus, lankytojų skaičius muziejuose, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, auga. Nuo 2010 metų, kitaip nei bibliotekose, lankytojų skaičius padidėjo nuo 2,7 iki 3,9 mln. Per metus jų padaugėjo 2 proc.

Nors pernai spektaklių pastatyta daugiau nei užpernai, tačiau žiūrovų per metus sumažėjo nuo 1,5 iki 1,3 mln., tačiau teatrų pajamos didėjo. Bibliotekos negali pasigirti nei lankytojų skaičiaus didėjimu, nei juo labiau pajamomis.

D.Abazoriuvienei neaišku, kaip gali būti sumažintas finansavimas bibliotekoms, kurios sulaukia mažiau lankytojų. Didžioji jų dalis finansuojama iš savivaldybių biudžetų. Tačiau ji svarsto, kad Vyriausybė per dotacijų mažinimą gali bibliotekoms paskirstyti mažiau lėšų.

„Tikimės, kad Vyriausybė ir Kultūros ministerija, planuodamos kitų metų išlaidas, nedarys skubotų sprendimų ir nemažins išlaidų bibliotekų finansavimui. Ypač aktuali problema – lėšos naujų knygų įsigijimui, kurias iš Kultūros ministerijos krepšelio gauna ne tik jos pavaldumo įstaigos, bet ir savivaldybių viešosios bibliotekos. Šiandien naujų knygų įsigijimui skiriamų lėšų viešosioms bibliotekoms dydis yra 0,80 Eur vienam Lietuvos gyventojui, kai tuo tarpu Estijoje 2,5 euro“, – pasakojo asociacijos vadovė.

Be to, pagal tarptautinės bibliotekų asociacijos IFLA rekomendacijas, bibliotekose per metus turi būti įsigyjama ne mažiau 250 naujų knygų 1000 gyventojų, kai Lietuvoje 2016 m. buvo 79 naujos knygos vienam gyventojui.

„Labai norisi tikėti, kad Kultūra šioje Vyriausybėje nebus tik deklaruojamas prioritetas, o tikras prioritetas, o bibliotekos bus tvirta kultūros lauko dalis, o ne kažkur palaukėje“, – samprotavo D.Abazoriuvienė.

Peržiūri išlaidas kultūrai

To, kad mažiau lankomoms kultūros įstaigoms gali mažėti finansavimas, neslepia ir pati Finansų ministerija.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos finansų ministerija
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos finansų ministerija

„Šiuo metu Finansų ministerija atlieka Kultūros ministerijos biudžeto išlaidų peržiūrą ir pasiūlys, kokia apimtimi galima būtų mažinti Kultūros ministerijos biudžetą (kaip ir visoms kitoms ministerijoms), siekiant suformuoti „pokyčių krepšelį“, – 15min atsiųstame komentare teigia Finansų ministerija.

Tačiau Kultūros ministerija atmeta finansavimo mažinimo galimybę. „Prielaidų mažinti finansavimą įstaigoms, remiantis lankomumo rodikliais, šiuo metu nėra“, – teigiama Kultūros ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Arūno Malinovskio atsiųstame komentare.

Bibliotekininkai baiminasi, kad valdantieji gali dar labiau sumažinti finansavimą knygoms įsigyti, ypač toms bibliotekoms, kurios mažiau lankomos. „Knygų įsigijimo finansavimas ir taip yra tragiškas. Būtų blogai, jei jis dar labiau sumažėtų“, – baiminosi Lietuvos savivaldybių bibliotekų asociacijos vadovė D.Abazoriuvienė.

„Norime pabrėžti, kad dėl mažinimo ir papildomų lėšų skyrimo tam tikroms sritims bus sprendžiama diskusijose dėl 2018 metų biudžeto kartu su ministru pirmininku bei kitais ministrais, todėl konkrečių skaičių dar nėra“, – informavo Finansų ministerija.

Per didelis finansavimas kultūrai?

Negana to, valdantieji mano, kad finansavimas kultūrai Lietuvoje ir taip yra didelis. „Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidos kultūrai (BVP dalis) – beveik dvigubai didesnės už ES vidurkį“, – skelbia Vyriausybė praėjusią savaitę priimtoje Lietuvos stabilumo 2017 metų programoje.

Finansų ministerija informavo, kad 2015 metais valdžios sektoriaus išlaidos kultūros paslaugoms Lietuvoje buvo 0,6 proc. BVP, kai ES vidurkis – 0,4 proc. BVP. Be to, valdžios sektoriaus išlaidų dalis kultūrai, lyginant su visomis valdžios sektoriaus išlaidomis, Lietuvoje siekė 1,8 proc., tuo metu ES vidurkis buvo 1,0 proc.

Šią statistiką ministerija teigia gavusi iš Eurostato duomenų bazės. „Ši informacija (kaip ir kitų sektorių informacija) bus panaudota planuojant 2018 metų biudžetą“, – pridūrė ministerija komentare.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius