Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 16d. 09:00

Naujoji valdžia ruošiasi paravėti S.Skvernelio vyriausybės ekonomikos skatinimo planą

Kaip gyvensime rytoj? 15min tema
Kaip gyvensime rytoj?

Ateinanti naujoji valdžia žeria kritikos Sauliaus Skvernelio vyriausybės paliekamam ekonomikos skatinimo planui, priimtam koronaviruso pandemijos įkarštyje. Iš planą peržiūrinčių konservatorių ir liberalų komentarų aiškėja, kad planas gali būti iš peties koreguojamas, tačiau konkretūs sprendimai – dar neaiškūs.

Vadinamasis Ateities ekonomikos DNR planas, skirtas transformuoti COVID-19 paveiktą šalies ūkį, buvo patvirtintas birželio mėnesį.

Iš esmės tai yra investicinis planas, pagal jį iki 2021 metų pabaigos įvairiems projektams planuojama skirti apie 6,3 mlrd. eurų.

Iš jų naujos ir papildomos investicijos sieks 2,2 mlrd. eurų, o likusi dalis bus paspartinti jau anksčiau suplanuoti projektai.

Apie 40 proc. DNR plano lėšų ketina investuoti valstybė, likusi suma bus finansuojama iš Europos Sąjungoje sutarto Ekonomikos gaivinimo plano.

Tiek nauji valdantieji, tiek nueinanti S.Skvernelio vyriausybė sutaria, kad šios lėšos turi būti paskirtos taiklioms investicijoms, siekiant tvaraus ekonomikos augimo.

Tačiau iš jų komentarų akivaizdu, kad politikai skirtingai supranta tai, kokios investicijos yra tinkamos.

Spaudimą būsimajai valdžiai pakeisti planą didina ir verslas – derybose dėl pinigų skirstymo dalyvaujanti organizacija naujojo Seimo priesaikos dieną paragino sustabdyti procesą.

„Per daug skubama“

Diskusijos dėl DNR plano pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo Seime svarstant 2021 metų valstybės biudžetą, o į jas įsitraukė ne tik politikai.

Štai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas perspėjo, kad planą siūloma finansuoti iš europinio atsigavimo fondo nepaisant to, jog dėl šio taškai ant „i“ dar nesudėlioti Briuselyje.

Politiniu lygiu sutarimas pasiektas, bet klausimas, kaip jis bus realizuojamas.

Valstybės biudžeto projektuose numatoma, kad 2021 metų išlaidos DNR plano įgyvendinimui sudarys 1,6 mlrd. eurų.

Iš jų 813 mln. eurų bus finansuojami Ekonomikos atsigavimo fondo lėšomis, tačiau šis fondas ir tikslios dotacijų sumos atskiroms šalims kol kas nėra patvirtintos.

„Politiniu lygiu sutarimas pasiektas, bet klausimas, kaip jis bus realizuojamas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė V.Vasiliauskas.

Pasak jo, problemų kyla dėl to, jog nėra aiškūs konkretūs kriterijai, pagal kuriuos bus skirstomos europinės lėšos.

Reikėtų paimti pauzę ir persidėlioti prioritetus.

Tuo tarpu Vyriausybė jau nusimačiusi, kokius projektus ketina finansuoti iš šių pinigų.

„Yra didelė rizika, kad tos priemonės, kurias dabar skubame patvirtinti, neatitiks fondo reikalavimų. O tai reiškia, kad turėsime jas finansuoti savais ištekliais“, – teigė V.Vasiliauskas.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, jeigu nebūtų gautas penktadalis 2021 metams planuojamos sumos iš Ekonomikos atsigavimo fondo, o DNR plano projektai vis tiek būtų vykdomi, valdžios sektoriaus deficitas augtų 0,3 proc. Bendrojo vidaus produkto.

Jeigu negauta lėšų suma būtų dar didesnė, tai atitinkamai lemtų reikšmingesnį deficito augimą.

Anot Lietuvos banko, minima rizika sumažėtų, jeigu būtų įtvirtinta nuostata, kad projektai, kuriuos numatoma finansuoti Ekonomikos atsigavimo fondo lėšomis, galėtų būti pradėti įgyvendinti tik gavus galutinį sprendimą dėl europinio finansavimo.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vitas Vasiliauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vitas Vasiliauskas

„Mes galvojame, kad per daug skubama su ateities ekonomikos DNR planu“, – sakė V.Vasiliauskas.

„Reikėtų paimti pauzę ir persidėlioti prioritetus“, – pridūrė jis.

„Tai yra betonas“

Naujai valdančiajai daugumai kyla iššūkis greitai pataisyti 2021 metų biudžetą, taigi ir DNR planą, pagal savo norus, nes jis turės būti priimtas jau gruodį.

Centro dešinieji jau yra subūrę darbo grupę biudžeto peržiūrai ir tikisi tai padaryti per kitą savaitę.

Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijų atstovų pozicijų aiškėja, kad DNR planui sustabdymas negresia, bet gali būti „paravėti“ atskiri projektai.

„Mes peržiūrėsime pačių projektų turinį, nes kyla abejonių, ar jie iš tikrųjų duos pridėtinės vertės ir nebus tiesiog vienkartinės išlaidos, neturinčios poveikio ekonomikos transformacijai“, – 15min sakė konservatorė Gintarė Skaistė.

„Labiausiai kliūva tai, kad kai kuriems projektams skirta mažai laiko pasiruošti ir kyla abejonių dėl jų atsiperkamumo. Tai negarantuoja, kad įvykdžius tokius projektus galėsime surinkti daugiau mokesčių, gauti daugiau pajamų“, – 15min tvirtino Laisvės partijos atstovas darbo grupėje Kasparas Adomaitis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Kasparas Adomaitis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Kasparas Adomaitis

Valdantieji tvirtino, kad DNR plane norėtų palikti tik tuos projektus, kuriems nebūtų gaila skirti valstybės biudžeto lėšų, jeigu kiltų problemų dalijant europinius pinigus.

Vis dėlto bendros pozicijos, kurias investicijas apkarpyti, dar nėra.

Pavyzdžiui, Liberalų sąjūdžio atstovui darbo grupėje kliūva siūlymas skirti dešimtis milijonų šalies oro uostams.

„Nei Europa tiek leidžia skirti valstybės pagalbai verslui, nei yra tiek skraidančių per pandemiją“, – 15min sakė parlamentaras Simonas Gentvilas.

„Tame plane tiesiog yra priemonių, kurių įgyvendinti neįmanoma“, – pridūrė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Gentvilas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Simonas Gentvilas

K.Adomaitis gūžčioja pečiais dėl 37 mln. eurų investicijos į valstybines virtualias oro linijas.

„Man tas atrodo tikrai keista. Valstybė turėtų kuo mažiau užsiimti verslu“, – teigė Seimo narys.

Konservatorė G.Skaistė sakė, kad kol kas tai tėra individualūs siūlymai, dėl kurių nėra vieningai sutarta.

„Kol kiekvienas peržiūrinėjam viską individualiai, kiekvieno žmogaus pamąstymai yra jo pamąstymai. Kai susitiksime koalicinėje grupėje, bus aiškiau, kam pritariame ir kam nepritariame“, – tvirtino parlamentarė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintarė Skaistė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintarė Skaistė

Pasak jos, priimant sprendimus dėl DNR plano karpymo įtakos turės ir institucijų, pavyzdžiui, Lietuvos banko pozicija.

O šis tikrai turėjo ką pasakyti.

V.Vasiliauskas, komentuodamas DNR plano priemones, abejojo ketinimais spręsti darbo rinkos problemas skiriant tikslines stipendijas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos studentams ar įgyvendinti vienkartinį moksleivių verslumo projektą.

„Ar tikrai to reikia? Na, nežinau, didelis klausimas“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vitas Vasiliauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vitas Vasiliauskas

Jis taip pat kritikavo siūlymą po lėšų inovacijoms ir moksliniams tyrimams eilute numatyti pinigų Vilniaus universiteto Matematikos ir informacijos bei Chemijos fakulteto pastatų statyboms.

„Iš principo tai yra betonas“, – pareiškė V.Vasiliauskas.

Verslas prašo stabdyti arklius

Komitete, tvirtinančiame DNR plano investicijas, dalyvaujanti Lietuvos verslo konfederacija pirmąją naujo Seimo darbo dieną paprašė Vyriausybės sustabdyti pinigų dalybas.

Prašome dabartinę ir būsimą valdžias STABDYTI šitą pinigų dalinimo mašiną. Dėl mūsų visų gerovės.

Pasak organizacijos prezidento Andriaus Romanovskio, DNR planas buvo adekvatus atsakas į lūkesčius skatinti ekonomiką, tačiau po trumpos euforijos viskas grįžo į savo vėžes.

„Visi verslo pasiūlymai buvo nusiųsti į archyvą, o į dalybų eilę prie DNR gausybės rago išsirikiavo tik instituciniai žaidėjai“, – feisbuke parašė verslo atstovas.

Pasak jo, DNR plano moto tapo „greitai ir daug“, socialiniai partneriai investiciniuose komitetuose gavo tik patarėjo vaidmenį, o institucijos užpylė juos tokiu kiekiu dokumentu, jog įsigilinti tapo neįmanoma.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Romanovskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Romanovskis

„Visi pareiškėjai – instituciniai žaidėjai, vykdytojai taip pat. Mes piktinomės, kritikavome, rašėme raštus, įtikinėjome. Klausėme – kur rezultatai, kur transformacija, kur verslo įtraukimas“, – kalbėjo A.Romanovskis.

„Mums atsakydavo, žadėdavo, guosdavo, įtikinėdavo, bet judėdavo toliau“, – apgailestavo jis.

Apie DNR planą. Dar balandžio mėnesį kartu su #pandemijosekonomikosgrupe paraginome Vyriausybę ruošti net tik paramos...

Posted by Andrius Romanovskis on 2020 m. lapkričio 13 d., penktadienis

Anot verslo atstovo, kulminacija buvo Seimo priimtas įstatymas dėl naujos kelių mokesčio sistemos diegimo, kuriame tiesiai šviesiai buvo pasakyta, kad 90 mln. naujos sistemos diegimui turi būti skirta iš DNR plano.

„Verslo konfederacijos valdyboje sutarėme – gana. Prašome dabartinę ir būsimą valdžias STABDYTI šitą pinigų dalinimo mašiną. Dėl mūsų visų gerovės“, – sakė A.Romanovskis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką