Smokingą vilkintis verslininkas scenoje pasakoja apie savo verslo sėkmės paslaptis. Prožektoriai nukreipti tik į jį, o vyras sklandžia anglų kalba aiškina, kaip jis nugalės tradicinę bankininkystę. Šalia jo – dirbinys iš stiklo kaip apdovanojimas, kuris, žinoma, renginio pabaigoje atiteks jam „už pasiekimus bankininkystės srityje“. Pritemdytoje salėje jo atidžiai klauso publika.
Tai – „Youtube“ įrašas iš renginio Frankfurte, o scenoje – Michaelis Gastaueris, apie kurio reputaciją tarptautinė žiniasklaida rašo kelerius metus. Bendrovė teigia, kad renginio publika nėra samdyti aktoriai.
Šį mėnesį jo „WB21“ minima tarptautinėje žiniasklaidoje. Tokiu pavadinimu Vilniuje veikia ir jo bendrovė, turėjusi ambicijų steigti banką Lietuvoje.
Buvęs vadovas: „Nenoriu turėti nieko bendra“
2016 m. Lietuvoje startavęs „WB21“ planavo įsteigti stambų paslaugų centrą ir įdarbinti 180 žmonių. Pagrindinė jo būstinė tuo metu buvo Londone.
Fintech bendrovė iš tiesų įsiregistravo Vilniuje, įdarbino per 10 žmonių ir skelbė ketinanti tapti Europos Sąjungos licencijuotu specializuotu banku.
„Mūsų tikslas – garantuoti maksimalų veiklos skaidrumą ir aukščiausius veiklos standartus, tapti įmone, sėkmingai derinančia naujausias finansinių paslaugų technologijų galimybes su globalaus tradicinių bankų tinklo saugumu ir patikimumu“, – 2017 m. spalį plačiai kalbėjo WB21 vykdomasis direktorius Europoje Laurynas Vilčinskas.
Dabar jis sako nenorintis su tuo turėti nieko bendra. „WB21“ bendrovę palikau daugiau kaip prieš pusę metų ir nebeturiu su ja nieko bendro“, – su 15min buvo lakoniškas L.Vilčinskas. Jis pridūrė, kad darbą naujai augančioje fintech įmonėje paliko „dėl asmeninių priežasčių“ ir nusprendė siekti karjeros kitur.
Lietuvos banko prašė licencijos
Naujos kartos skaitmeniniu banku mūsų šalyje panorėjęs tapti „WB21“ anksčiau kreipėsi į Lietuvos banką dėl elektroninių pinigų licencijos, tačiau netrukus persigalvojo ir paraišką atsiėmė.
„WB21“ komentare teigia, kad atsiėmė savo paraišką dėl elektroninių pinigų licencijos, nes aplikavimo procesas truko ilgiau nei 6 mėnesius. „Bėgant laikui elektroninių pinigų licencija bendrovei nebebuvo aktuali, bendrovė nusprendė kreiptis dėl banko licencijos“, – teigiama komentare.
Abejonės dėl įkūrėjo reputacijos jau buvo viešai pasklidusios po pasaulio žiniasklaidą, žinios pasiekė ir Lietuvą.
„Financial Times“ dar prieš metus rašė, kad licencijai gauti gali sutrukdyti kriminalinė vieno iš įkūrėjų Michaelio Gastauerio praeitis – 2010-aisiais Šveicarijoje jis buvo nuteistas už finansinį nusikaltimą. Tiesa, pats M.Gastaueris tai neigė.
43 metų Vokietijos pilietis M.Gastaueris, kaip rašo „Financial Times“, dar 2010 metais buvo nuteistas Šveicarijoje už komercinį sukčiavimą ir falsifikavimą – jis pardavė vertybinių popierių už 0,5 mln. eurų, nors jos buvo visiškai bevertės. Panašiu metu Didžiosios Britanijos azartinių žaidimų kompanija apkaltino jį milijonų svarų nusavinimu.
Galiausiai kai šių istorijų nuotrupos pasiekė Lietuvą, bendrovė „WB21“ dokumentus iš Lietuvos banko atsiėmė ir paskelbė ketinanti tapti specializuotu banku, nors tam irgi reikia licencijos. Tačiau veiklą Lietuvoje vykdo iki šiol.
„WB21“ paaiškino, kad bendrovės veiklai, kuria šiuo metu užsiima, licencija nėra reikalinga. Bendrovė veikia kaip paslaugų centras, kuris teikia teisės, apskaitos, atitikties užtikrinimo paslaugas „WB21“ grupės įmonėms. „Tokioms paslaugoms pagal Lietuvos teisę nėra reikalingas specializuotas leidimas ar licencijos“, – teigiama bendrovės komentare.
Pranešė „Financial Times“
Lietuva skelbiasi ketinanti tapti fintech centru regione, čia jau veikia nemažai finansines paslaugas teikiančių naujos kartos bendrovių, siūlančių greitesnes ir pigesnes sąskaitų valdymo, pinigų pervedimo paslaugas. „WB21“ siekia tapti viena jų.
Tačiau šių metų spalio 3 dieną JAV vertybinių popierių ir biržos komisija iškėlė civilinė ieškinį kompanijos vadovui M.Gastaueriui dėl galimos apgaulės.
Apie tai spalio pradžioje paskelbė „Financial Times“. Įtakingas dienraštis priminė, kad „WB21“ pasaulio spaudoje nuskambėjo kaip vienas pirmųjų startuolių, nusprendusių po „Brexit“ referendumo iš Londono keltis į Berlyną.
„WB21“ paaiškino: Komisija kaltina dėl mokėjimų apdorojimo klientui
„WB21“ 15min pateiktame komentare teigiama, kad Lietuvos bendrovei nėra pateikti jokie kaltinimai JAV. „Įmonė, kuriai pateikti kaltinimai, yra kita – „WB21 N.A.“, kuri Lietuvoje nevykdo ir nėra vykdžiusi jokios veiklos“, – teigiama komentare.
Bendrovės komentare taip pat teigiama, kad JAV vertybinių popierių ir biržos komisija „apskritai nekaltina „WB21“ ar M.Gastauerio dėl sukčiavimo ar akcijų pardavimo“.
„WB21“ atkreipia dėmesį, kad JAV vertybinių popierių ir biržos komisija kaltina „WB21“ dėl mokėjimų apdorojimo savo klientui Wintercap SA ir jo savininkui Rogerui Know, kuris galimai generavo pajamas iš taip vadinamųjų „control group shareeholders“ akcijų pardavimo, nors tokių akcijų pardavimą Komisija riboja.
Be to, kaip teigiama komentare, JAV vertybinių popierių ir biržos komisija pateikė ieškinį „WB21“ klientui Wintercap SA ir jos vadovui Rogerui Know. Dėl jo atliekamas baudžiamasis tyrimas dėl sukčiavimo su akcijomis.
„Michaelis Gastaueris niekada nebuvo apkaltintas sukčiavimu, jam niekada nebuvo pateikti su baudžiamąja atsakomybe susiję įtarimai“, – teigiama „WB21“ komentare.
Svarbiausia – gera istorija
„Financial Times“ taip pat rašė, kad M.Gastauerio istorija nėra tik apie apgaules finansų rinkose. „Tai rodo, kaip apgaulės kūrėjas šiame interneto amžiuje gali save parduoti, sukūręs fantastinę istoriją ir naudodamas šiuolaikines priemones“, – rašo JAV leidinys.
Pavyzdžiui, instagrame jis turi 1,2 milijono sekėjų, o save pristato kaip verslininką, investuotoją ir genijų.
„YouTube“ kanale galima rasti, kaip „WB21“ įkūrėją kažkas apdovanoja Frankfurte renginyje „Banker Award 2018“, nors tokio renginio niekas nežino. Apdovanoja kaip nugalėtoją, žinoma. 210 tūkst. sekėjų „Twitter“ tinkle turintis Vokietijos pilietis paskelbė nuotrauką su savo kalbos ištrauka su antrašte: „Bankininkas atskleidžia pasauliui, kaip jis pastatė savo imperiją“.
Beje, po abiem videoįrašais komentuoti negalima.
Vilniuje padėjo įsikurti „Sorainen“
Iš tiesų jo verslas neprimena bankų imperijos, rašo „Financial Times“. Vokietijos piliečio bendrovė siūlo greitesnį pinigų pervedimą nei bankai. „Iš tiesų „WB21“ grupė nebuvo registruotas bankas, o M.Gastauerio bendrovė siūlė paslaugas klientams, norintiems apeiti bankų taisykles ir nuslėpti tapatybę“, – rašoma JAV institucijos ieškinyje.
„WB21“ yra registruota Vilniuje. Bendrovės vadovu įvardijamas M.Gastauerio sūnus Phillipas Danielis Michaelis Gastaueris. Fintech bendrovei Vilniuje padėjo steigtis advokatų kontoros „Sorainen“ specialistai. Jos adresu anksčiau ir veikė pati bendrovė.
Advokatų kontoros partneris Tomas Kontautas 15min atskleidė, kad „WB21“ teikė teisines paslaugas, susijusias su įmonės įsteigimu. „Šiuo metu minėtai bendrovei paslaugų neteikiame“, – sakė jis.
Ar teisininkui neužkliuvo abejotinos reputacijos savininko pavardė?
„Paslaugų teikimo metu nebuvome gavę patvirtintos informacijos, kuri leistų abejoti bendrovės reputacija. Žinome, kad viešoje erdvėje buvo pasirodę įvairių spekuliacijų, susijusių su steigėjais“, – teigė T.Kontautas.
Buvusi darbuotoja: pinigai ateidavo, bet neišeidavo
15min kalbėjosi su buvusia „WB21“ Vilniaus skyriaus darbuotoja.
„M.Gastaueris pradžioje sudarė tokio inovatyvaus verslininko įspūdį. Tačiau jis iš esmės viską kontroliavo – visus mokėjimus, o informacija su darbuotojais nesidalino. Darbuotojai paruošdavo mokėjimą vykdymui, ir po to darbą perimdavo jis. Aš nežinau, ar tie mokėjimai po to pasiekdavo adresatą“, – 15min pasakojo buvusi darbuotoja, nenorėjusi viešinti savo pavardės.
Pasak jos, jo darbuotojai nežino, kaip vyksta verslas. „Galiausiai paaiškėjo, kad tie mokėjimai neišeidavo, o klientai ir dabar prašo buvusių darbuotojų atgauti pinigus“, – pasakojo ji. Lietuvos gyventojų tarp jų nebuvo – „WB21“ naudojosi užsieniečiai.
Tuo tarpu bendrovė teigia, kad M.Gastaueris yra įmonių grupės vykdantysis direktorius (CEO) ir neturi jokių sąsajų (ar tik minimalias sąsajas) su mokėjimais. WB21 grupės Mokėjimų komandoje yra daugiau kaip 200 darbuotojų, taip pat Pagrindinis mokėjimų vadovas („Global Head of Payments). „Visus mokėjimus prižiūri Atitikties komanda, juos tvarko apie 40 mokėjimų ir mokėjimų apdorojimo komandų narių. Pagrindinis mokėjimų vadovas, bendradarbiaudamas su Atitikties vadovu, turi lemiamo sprendimo teisę klausimais, susijusiais su mokėjimais“, – teigiama komentare.
Taip pat teigiama, kad reguliuojama finansų įstaiga turi teisę ir pareigą stebėti visus savo klientų vykdomus mokėjimus, taip pat gali atsisakyti atlikti konkrečius mokėjimus, vadovaudamasis savo Rizikos ir Pinigų plovimo prevencijos taisyklėmis, ir tai yra įprasta praktika finansų sektoriuje.
